CARGONEWS

TTLA: dėl „Mobilumo paketo“ Lietuvos verslas naujus vilkikus registruoja užsienyje

Didžiosios Lietuvos transporto įmonės ieško būdų suvaldyti pastebimai išaugusias sąnaudas dėl „Mobilumo paketo“ reikalavimų periodiškai grąžinti vilkikus ir jų vairuotojus į registracijos šalį. Verslas vis aktyviau steigia antrines bendroves Europos Sąjungos (ES) šalyse, kuriose įregistravo per 8 tūkst. naujų vilkikų.

Tokius duomenis rodo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) įmonių šių metų kovą atlikta apklausa. Remiantis ja, devynios įmonės iš dešimties susidūrė su padidėjusiomis sąnaudomis dėl vilkikų ir vairuotojų gražinimo į registracijos šalį. Daugiau kaip trečdalis iš jų teigia, kad verslo sąnaudos dėl to didėjo iki 15 proc., o daugiau kaip pusė – kad išlaidos augo dar daugiau.

„Siekdamos suvaldyti sąnaudų augimą, bendrovės aktyviai steigė filialus ES šalyse. Pagrindinės kryptys, remiantis apklausa – Lenkija ir Vokietija. Įmonių pateiktais duomenimis, jos Bendrijoje įregistravo 8,3 tūkst. naujų sunkiasvorių transporto priemonių “, – sako Povilas Drižas, TTLA generalinis sekretorius.

Jis priduria, kad dėl įpareigojimo periodiškai grąžinti vilkikus į jų registracijos centrus, mažiau jų gali vykdyti krovinių vežimo kelionių. Todėl siekiant išlaikyti krovinių vežimo paslaugų pajėgumus, įmonės turi pirkti daugiau naujų sunkiasvorių transporto priemonių. TTLA apklausa atskleidė, kad 80 proc. įmonių dėl vilkiko grąžinimo susidūrė su papildomu jų poreikiu.

Visos apklausoje dalyvavusios įmonės nurodė, kad dėl „Mobilumo paketo“ įpareigojimų vykdymo jos susidūrė su papildomu vairuotojų trūkumu. Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, 2022 metų pabaigoje laisvų darbo vietų skaičius vairuotojams ES pasiekė 500 tūkst.

Organizacija yra akcentavusi, kad Europoje vykdomas darbo užmokesčio didinimas vairuotojams neturi lemiamo poveikio. Tuo pačiu pažymima, kad didžiausi iššūkiai šioje darbo rinkoje susiję su jaunų vairuotojų pritraukimu bei ES mastu neišvystyta vairuotojų poilsio infrastruktūra.

„Kokybišką vairuotojų poilsį ir jų saugumo užtikrinimą apsunkina tai, kad Europoje labai trūksta vietų sunkvežimiams, saugių ir gerai įrengtų poilsio zonų su dušais, atskirais tualetais vyrams ir moterims, sveiko maisto ir saugių miegamųjų vietų”, – sako P. Drižas.

Visi TTLA apklausos dalyviai patvirtino, kad rasti nakvynės vietą vairuotojo 45 valandų ir ilgesniam poilsiui yra sudėtinga problema. Net ketvirtadalis įmonių tikina, kad tai apskritai neįmanoma užduotis. Du trečdaliai įmonių teigia, kad vairuotojams rasti nakvynės vietą sudėtingiausia Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Pusė ir mažiau respondentų nurodė Nyderlandus, Italiją ir Austriją.

Panašūs vertinimai pateikiami dėl sunkumų rasti parkavimo aikšteles su laisvomis vietomis vilkikams. Tik ketvirtadalis įmonių teigia retai susiduriančios su vagystėmis iš vilkikų jų parkavimo vietose, arba kai vilkikai paliekami be vairuotojų priežiūros. Su tokiomis vagystėmis dažnai susiduria per 60 proc. įmonių, o labai dažnai – maždaug dešimtadalis.

Pervežamo turto apsaugos asociacijos duomenimis, pusė visų su kroviniais susijusių nusikaltimų padaroma nesaugiose parkavimo aikštelėse.

Remiantis IRU tyrimu, 95 proc. sunkvežimių vairuotojų ir beveik tiek pat transporto įmonių nurodo, kad vairuotojų saugumo užtikrinimas poilsio metu yra svarbiausias prioritetas. Tačiau tik 3 proc. esamų sunkvežimių stovėjimo vietų ES šalyse yra sertifikuotos kaip saugios. Pavyzdžiui, atliktas tyrimas Italijoje parodė, kad  šioje šalyje viena saugi parkavimo vieta teko 289 vilkikams.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0