CARGONEWS

Skuodis: „švarių“ automobilių trūksta dėl įkrovos vietų stygiaus

Lietuvoje plėsti alternatyviais degalais – biodujomis, elektra ar vandeniliu – varomų transporto priemonių parką trukdo įkrovos ar degalų pildymo stotelių ir pačių automobilių trūkumas, sako susisiekimo ministras.

Pasak Mariaus Skuodžio, tik apie 0,8 proc. Lietuvos lengvųjų automobilių parko sudaro „žalios“ transporto priemonės, vilkikų dar mažiau – 0,2 proc., o autobusų ir troleibusų – beveik 10 proc.

Ministro teigimu, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikia, kad iki 2030 metais lengvųjų automobilių ir vilkikų būtų po 20 proc., o autobusų ir troleibusų – 50 proc.

Pasak M. Skuodžio, Lietuvoje jau registruotas vienas vandeniliu varomas automobilis ir tikimasi, kad 2030 metais jų bus 2 tūkst. Tuo metu daugiausia dabar yra elektra varomų automobilių.

„Jų skaičius auga. Šiemet pirmą ketvirtį visų įsigijimų rinkoje 6 proc. buvo elektromobiliai“, – pirmadienį konferencijoje apie Lietuvos savivaldybių kelią į klimato neutralumą iki 2030 metų Seime teigė susisiekimo ministras.

Ministro teigimu, autobusų parke, įskaitant ir elektrinius troleibusus, „žalios“ transporto priemonės sudaro 9,6 proc., o 2030 metais jų turėtų būti 50 proc.

Tuo metu vilkikų parke tokių yra dar mažiau – 0,17 proc. Daugiausia jų naudoja gamtines dujas.

„Iššūkis šioje rinkoje yra kitas. Didžiosios transporto įmonės būtų pasiruošusios nusipirkti viską, kas yra naujausia, bet (gamintojai tiek nepagamina – BNS). Tokia įmonė kaip „Girteka“ gali pateikti užsakymą ir „Scania“ praktiškai metų gamybą užsakyti“, – tvirtino M. Skuodis.

Dabar Lietuvoje yra 14,171 tūkst. transporto priemonių, varomų elektra, ir 587 – gamtinėmis dujomis. 2030 metų tikslas yra atitinkamai 240 tūkst. ir 15 tūkst.

M. Skuodis sako, kad didžiausia kliūtis plėstis švaraus kuro automobilių parkui yra įkrovos ir kuro papildymo prieigų trūkumas – dabar viešųjų ir pusiau viešų įkrovos punktų yra 860: „Tiek prieigų, kiek vienu metu galima automobilių krauti“.

Jis tikisi, kad kitais metais tokių prieigų bus 1,2 tūkst., o 2030 metais bus pasiektas tikslas – 6 tūkst.: „Tai pakankamai ramiai pasiekiamas tikslas, nes esame nusimatę finansavimą“.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0