CARGONEWS

Turiningai apie transporto sektoriaus aktualijas ir perspektyvas (papildyta)

Gegužės 22 d. įvyko Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) organizuotas renginys „Transporto sektoriaus aktualijos ir perspektyvos“. Tai buvo maloniai dalykiškas šio sektoriaus atstovų susitikimas, kurį pradėjo Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis. Taip pat mini konferencijos metu buvo aptartos globalios ir lietuviškos ekonominės tendencijos bei sankcijinės ES politikos aktualijos. Ją vainikavo diskusija apie transporto specialistų profesinį mokymą.

Dažnai politikų ir valdininkų sveikinimo žodis būna „tuščias“, bet Susisiekimo ministras savo kalboje palietė daugybę vežėjams svarbių dalykų. Pirmiausiai jis padėkojo LVS už konstruktyvų dialogą su ministerija, sprendžiant kelių transporto sektoriui aktualius klausimus (kaip pavyzdį pateikė apsikeitimo leidimais su kitomis šalimis sistemos reformą).Toliau jis akcentavo, kad Lietuvos vežėjai turi vardą tarptautiniu lygmeniu, ir pabrėžė, kad jie sugebėjo efektyviai persiorientuoti į Vakarų rinkas. Tiesa, ir jose netrūksta problemų.

Viena iš jų – „Mobilumo paketas“ (MP). Dabar ES Teisingumo teisme (ESTT) vyksta atitinkamos bylos nagrinėjimas. Šiame kontekste M. Skuodis negalėjo pasakyti, kada laukti proceso pabaigos. Tuo pat metu jis patarė nesitikėti būtinai teigiamo rezultato (MP pataisymų, kuriuos Europos Komisija jau parengė, bet laukia ESTT sprendimo), nes ES veikia galingos jėgos, suinteresuotos patvirtinta tvarka.

Lietuvos aktualijų atveju ministras pažymėjo, kad turi daug pasiūlymų iš LVS, ir pažadėjo, kad ministerija padės, kiek gali, nes toli gražu ne viskas nuo jos priklauso, įskaitant klausimus dėl vilkikų bakuose įvežamo kuro kiekio ribojimo ir dalies kuro akcizo grąžinimo vežėjams. Pastaruoju atveju M. Skuodis paragino jų atstovus detaliai pagrįsti tokio žingsnio ekonominę naudą, nes valstybės biudžetui visada sunku atsisakyti dalies pajamų.

Žinoma, buvo paliestas ir kelių būklės klausimas. Ministras pripažino, kad ilgalaikis finansavimo trūkumas ir strategijos neapibrėžtumas šioje srityje baigėsi rimtomis problemomis, apie kurias visi girdėjo. Tuo pat metu jis pasidžiaugė, kad, kaip rodo tyrimai, kelių būklė bent jau neblogėja, ir išreiškė viltį, kad stabilus jų priežiūros finansavimas bent jau dabartiniame lygyje jau trumpuoju (3-4 metų) laikotarpiu turėtų duoti pastebimą teigiamą rezultatą – tuo labiau, kad kitais metais biudžetas keliams gali viršyti 1 mlrd. eurų (o jeigu šiam tikslui dar būtų skiriama didesnė surenkamo kuro akcizo dalis, tai situacija taptų dar geresnė).

Galiausiai buvo aptarti keli su „žaliuoju kursu“ susiję momentai. Pavyzdžiui, vienas renginio dalyvis pasiūlė panaikinti kelių mokestį dujiniams vilkikams, į ką M. Skuodis atsakė, kad tai bus sunku padaryti, nes Briuselyje į dujas jau žiūrima kaip į praeitį ir orientuojamasi į elektrinį bei vandenilinį transportą. Tada kyla valstybinės paramos jo įsigijimui klausimas. Šiuo atveju ministras pažymėjo, kad ant stalo yra įvairios pagalbos vežėjams priemonės, bet jos nesubsidijinės. Kartu jis informavo, kad Lietuvoje galvojama diferencijuoti vinječių kainą priklausomai nuo sunkvežimio ekologiškumo standarto. Na ir kažkaip reikėtų išspręsti kovos su tarša šalyje dilemą (jos esmė – jeigu Lietuvoje bus parduodama mažiau kuro, tarša bus mažesnė, bet kartu mažės ir valstybės pajamos).

Ekonomistas Marius Dubnikovas pristatė globalią ir lietuvišką verslo aplinką. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojai turi pinigų, bet infliacijos lygis Europoje – ir ypač Lietuvoje – vis dar neramina. Kita vertus, PMI (pirkimų vadybininkų) indeksas Eurozonoje jį nuteikė optimistiškai. Tiesa, reikia atskirti PMI paslaugų ir PMI pramonės indeksus, ir pastarasis (kuris vežėjams yra svarbesnis) tikrai nedžiugina (žr. paveikslėlį žemiau). Skeptiškai nusiteikę ir IRU atstovai, vertindami pirmo šių metų ketvirčio rezultatus. Todėl vežėjai gali tikėtis gerų permainų, bet ruoštis jiems reikėtų blogesniam scenarijui – tuo labiau, kad užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė perspėjo juos, kad ES ruošia naują sankcijų paketą Rusijai, kuriame sieks apriboti europinių dvigubos paskirties prekių eksportą į šią šalį per Centrinės Azijos valstybes, kurios staiga ženkliai padidino importą iš Europos.

Renginio pabaigoje projekto „Transporto sektoriaus specialistų darbinėje veikloje įgyjamų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo posistemės sukūrimas“ fone įvyko įdomus pasidalinimas mintimis apie transporto sektoriaus darbuotojų profesinį tobulėjimą ir jų kompetencijų formalizavimą (sertifikavimą), kas naudinga tiek jiems, tiek darbdaviams.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad LVS eilinį kartą organizavo praktiškai reikšmingą diskusiją apie vežėjams aktualius klausimus, kuriuos ji aktyviai stengiausi spręsti kartu su politikais ir įvairių sričių ekspertais.

Daugiau apie renginį – čia.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0