5 atvejai, kurie transporto įmonėms gali kainuoti tūkstančius

Muitinės tarpininkas – vežėjo dešinioji ranka ir didžiausias pagalbininkas. Tačiau nuo jo ne viskas priklauso, todėl būtina žinoti, su kokiais sunkumais vežėjai gali susidurti dėl klaidų, susijusių su tranzitu.

„Bunasta“ pateikia dažniausiai pasitaikančius 5 atvejus, kada, regis, nereikšmingos klaidos gali kainuoti tūkstančius.

Dokumentai turi būti tvarkingi

Dokumentų komplektas, pateikiamas deklaracijos įforminimui – turi būti pilnas, tvarkingas, geros kokybės ir pilnai užpildytas.

„Bunasta“ nuolatos stebi muitinės reikalavimus ir konsultuoja vežėjus apie trūkstamus dokumentus bei informaciją juose. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad dokumentai turi būti pateikti visam gabenamam kroviniui, o ne tik daliai jo.

Taip pat svarbu, kad pateikiami dokumentai būtų geros kokybės bei pilnai užpildyti, nes tam tikrose Europos Sąjungos valstybių narių muitinėse dokumentai privalo būti pateikiami elektroniniu būdu muitinės sistemose.

Viena iš dažniausių klaidų – elektroninio važtaraščio CMR nėra pateikiamas dokumentų sąrašas. Atrodytų nežymus dalykas, tačiau atvykus į Latvijos pasienį muitinės pareigūnas gali pareikalauti perdaryti deklaraciją dėl trūkstamos informacijos CMR dokumente.

Būtina pasiekti muitinės paskirties vietą

Paskirties muitinė – vienas svarbiausių tranzito deklaracijos elementų. Teikiant dokumentus forminti svarbu nurodyti ne tik paskirties šalį, bet ir konkretų paskirties muitinės kodą. Dažnu atveju įvardijamas tik miestas.

Vienas iš pavyzdžių, kai krovinys keliauja į Turkiją, Ankaros miestą. Ten yra ne viena paskirties muitinė, kurioje gali būti atliekami tranzito muitinės formalumai. Muitinės tarpininkas deklaracijoje, atsižvelgdamas į kliento pageidavimą, nurodo vieną iš jų, o vežėjas turi atvykti būtent į tą, kuri nurodyta deklaracijoje, nes atvykus į kitą paskirties muitinę – gresia baudos, kurios gali siekti apie 1 000 EUR.

Vežėjai patys pasirenka muitinės paskirties vietą ir muitinės paskirties šalį, tačiau „Bunasta“ pabrėžia, kad į tą paskirties vietą ir reikės pristatyti krovinį. Dėl šios priežasties rekomenduojame rinktis paskirties muitinę pagal maršrutą.

Krovinys pasiekia iškrovimo vietą, bet ne muitinę

Viena dažniausių klaidų – kai vežėjai tiesiogiai vyksta į iškrovimo vietą, o ne paskirties muitinę, nurodytą tranzito deklaracijoje. Tokiu atveju nėra užbaigiama tranzito procedūra, ir krovinys nėra išmuitinamas.

Pavyzdžiui, iš Kazachstano krovininiu automobiliu vežama tona obuolių į Lietuvą, kuri vėliau atsidurs viename iš prekybos tinklų. Šiuo atveju parduotuvė – išsikrovimo vieta. Prieš tai obuoliai turi būti pristatyti į paskirties muitinę, kur muitinės pareigūnas patikrina, kad atvažiavo būtent tona obuolių, o ne kriaušių, jų kilmę, vertę ir t.t. Jeigu krovinio turinys atitinka dokumentus, tuomet įforminama importo procedūra, sumokami mokesčiai, ir obuoliai gali pasiekti gavėją. Bet jeigu krovinys pristatomas tiesiai į prekybos centrą ir iškraunamas, vadinasi, valstybei nebuvo sumokėti importo mokesčiai. Tokiu atveju gresia baudos krovinio vežėjui, gavėjui ar muitinės tarpininkui.

Dokumentai neatitinka prekių turinio ar vertės

Nors tokių atvejų pasitaiko retai, tačiau būna, kad dokumentuose nurodoma, jog vežamos plytos, o iš tiesų – kitos statybinės medžiagos. Dėl to muitinė gali areštuoti krovinį.

Visi dokumentai ir informacija juose turi sutapti ir atitikti pakrautų prekių turinį. Jeigu muitinės tarpininkas pastebi, kad svoris neatitinka CMR važtaraštyje ir pakavimo lape, kreipiamasi į vežėją, kad būtų patikslinta, kuris dokumentas yra teisingas. Informacija visuose dokumentuose turi sutapti: prekės kodas, aprašymas, svoris, kaina.

Tam, kad transporto priemonė kirstų sieną ir greitai bei sklandžiai pasiektų paskirties muitinę, vežėjo turimi transporto dokumentai ir įforminta deklaracija turi būti užpildyti pagal visus tos šalies muitinės reikalavimus bei atitikti fiziškai pakrautų prekių turinį ir kiekį.

Tranzito terminų nesilaikymas

Labai svarbu, kad tranzito procedūra būtų užbaigta laiku. Tai yra tiesioginė vežėjo atsakomybė.

Muitinės pareigūnas, atsižvelgdamas į maršrutą ir nurodytą paskirties muitinės įstaigą tranzito deklaracijoje, nustato tranzito terminą, per kurį krovinys turi būti pristatytas į paskirties muitinę. Prekių vežėjas atsako už prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pažeidus tranzito procedūros tvarką vežėjui gresia administracinės nuobaudos.