Pasaulis be vairuotojų – utopija ar realybė?

Jei šiandien kur nors kelyje Vilnius-Ignalina sutiktumėte automobilį be vairuotojo, greičiausiai suktumėte į kelkraštį, čiuptumėte telefoną ir skubiai rinktumėte 112. Reaguotumėte panašiai, kaip to krašto žmonės, keliantys ranką žegnotis, pamatę pirmąjį traukinį, 1860 metais važiuojantį iš Daugpilio į Vilnių. Nors pakeliui į Ignaliną tokio automobilio kol kas nesutiksite, autonominis transportas, dar žinomas kaip savivaldis, nors ir lėtai, bet užtikrintai skinasi kelią į rinką, kartu keldamas daug diskusijų visuomenėje.

Dalinis autonominis transportas – jau dabar keliuose

„Kalbant apie ateities automobilį kaip aukščiausio lygio autonominę priemonę, svarbu pažymėti, kad automatinio valdymo sistemos fragmentai jau senokai integruoti į kasdienį vairuotojų gyvenimą. Tai automatinė parkavimo sistema, pastovaus greičio palaikymo sistema (autopilotas), automatinė stabdžių sistema ir kt. Visuomenėje daugiausiai diskusijų kelia aukščiausio lygio autonominės priemonės, tos, kurioms visiškai nereikia vairuotojo“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos strateginių partnerysčių ir komunikacijos vadovė Asta Kazlauskienė.

Pagal tai, kokios valdymo funkcijos automatizuotos, Automobilių inžinierių bendruomenė (angl. Society of Automotive Engineers) ir specialistai išskiria penkis automatizavimo lygius.

Automatizacija ir jos perspektyvos pasaulyje

A. Kazlauskienės teigimu, automatizacija yra neišvengiamas pokytis transporto srityje, kadangi ši nauja technologija padės pagerinti logistikos srautus, sumažinti eismo įvykių skaičių, išspręsti vairuotojų trūkumo problemą. Savivaldžiai automobiliai šiandien tobulinami ir išbandomi visame pasaulyje.

Amerikiečių logistikos ir siuntų pervežimo įmonės lyderiauja autonominio transporto inovacijose ir jų komerciniame pritaikyme. Šiuo metu siuntų gabenimo ir logistikos įmonė UPS kartu su įmone „TuSimple“ testuoja 4 autonomijos lygio sunkvežimius ir teigia, kad tokia inovacija palengvintų vairuotojų darbą bei padidintų našumą, išvengtų reguliacinių iššūkių, susijusių su visiška autonomija. Neatsilieka ir tokie milžinai kaip „Amazon“, „Warlmart“, „FedEx“ bei „Nuro“. Robotaksi paslaugas tam tikrose Finikso (Arizona, JAV) dalyse pradėjo „Waymo“. „Tesla“ ir „Cruise“ automatinių transporto priemonių bandymai yra tarp svarbiausių bendrovių projektų.

Europoje lyderiauja Nyderlandai, kurie testuoja autonominį sunkvežimį tulpėms gabenti bei priiminėja teisinius aktus, skatinančius realų savivaldžių automobilių naudojimą. Norvegija dar 2018 metais įteisino autonominių automobilių testavimą ir fokusuojasi ties mikroautobusais bei sunkvežimiais. Tokios įmonės kaip „Volvo“, „Daimler“ ir „Volkswagen“ stiprina savo automatinių transporto priemonių (ATP) programas.

Kinai nenusileidžia su automobilių patentais, bet daugiau dėmesio skiria spūsčių problemai ir netgi siūlo skraidančių automobilių idėjas. Keletas miestų, įskaitant Pekiną ir Šanchajų, yra paskyrę zonas ATP bandymams. Tokios įmonės kaip „Baidu“, „AutoX“ pradėjo autonomiško taksi projektus.

Australija tyrinėja ATP galimybes viešojo ir krovininio transporto, ypač – kasybos srityje. Švedijos sunkvežimių, autobusų ir variklių gamintojo „Scania Lietuva“ vadovo Dariaus Snieškos teigimu, „Scania“ kartu su Australijos kalnakasybos grupe „Rio Tinto“ nuo 2018 m. bando savivaldžius sunkvežimius: „2022 m. balandžio pradėjome naujus bandymus „Rio Tinto“ priklausančioje „Channar“ kasykloje su mūsų 40 tonų krovos autonominiais kalnakasybos sunkvežimiais ir greitai pasiekėme pagrindinį etapą – darbą be vairuotojo tipinėje krovos ir išvežimo ciklo aplinkoje.“

Taip pat 2022 m. rugsėjį „Scania“ ir transporto bendrovė „HAVI“ pradėjo pirmąjį Europoje visiškai autonominių transporto priemonių, vežančių komercinius krovinius, bandomąjį projektą viešuosiuose keliuose.

„Tikimės, kad Europoje visiškai autonominius sunkvežimius galėsime išvysti maždaug 2030 m., visgi, norint iš tikrųjų pradėti veiklą, reikia kruopštaus planavimo. Prieš atveriant kelią autonominiams vilkikams, reikia išsamiai ištirti maršrutą, įrodyti eismo reguliavimo institucijoms, kad toks transportas yra saugus. Kol kas nėra bendro sutarimo dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių ATP naudojimą“, – teigia D. Snieška.

„Scania“ vykdomasis viceprezidentas, pardavimų ir marketingo vadovas Stefano Fedelis sako, jog transporto sistema sparčiai keičiasi.

„Nesvarbu, ar jūsų veikla susijusi su kasyba, prekių pristatymu mieste, atliekų tvarkymu, ar krovinių pervežimu, yra sprendimas, kuris padės pereiti prie elektrinio transporto. O elektrifikavimas yra raktas į anglies dioksido išmetimo mažinimą. Tačiau pokyčiai neapsiriboja elektrifikavimu – netrukus pasirodys ir autonominiai sprendimai“, – teigia S. Fedelis.

Situacija Lietuvoje

Pasak A. Kazlauskienės, sėkmingas autonominio transporto pritaikymas ir plėtra padėtų optimizuoti eismo srautą, padidintų saugumą, žmonių su judėjimo apribojimais nepriklausomybę, logistikos įmonių našumą bei įgalintų siuntų pristatymą į atokias vietoves bet kuriuo paros metu. Savivaldžiai automobiliai ypač aktualūs žaliojo kurso kontekste, kadangi įprastai jie yra elektriniai ir ekologiški, pasirenkantys optimalų maršrutą mažiausiomis energijos sąnaudomis.

Šiuo metu Lietuvoje teisiniai bei techniniai pagrindai leidžia autonominiam transportui dalyvauti eisme. Teisiniai pagrindai įtvirtinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, o labiau techniniai dalykai – Susisiekimo ministerijos patvirtintame Savivaldžių automobilių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygų ir tvarkos apraše.

„Savivaldis transportas – jau nebe naujiena pasauliniu mastu, vis tik esame ta valstybė, kurioje ganėtinai anksti ir sistemingai buvo pradėtas vykdyti autonominio transporto testavimas bei dalyvavimas viešajame eisme. Tam, kad savivaldis transportas jame dalyvautų, turėjo keistis teisinė bazė, tačiau viena išliko nepakitę – mums buvo, yra ir bus svarbiausia eismo saugumo užtikrinimas“, – teigia susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Vis dėl to plačiai Lietuvoje naudojamos tik pirmųjų lygių autonominio transporto technologijos. Vienintelė išimtis – savivaldžiai maisto pristatymo automobiliai, sukurti Estijos bendrovės „Clevon“. Anot A. Vaiciukevičiūtės, kadangi kol kas teisinio pagrindo autonominio transporto atsakomybės avarijos atveju dilemai išspręsti nėra, Lietuvoje autonominį transportą nuotoliniu būdu prižiūri operatoriai, atsakingi už jo saugų dalyvavimą viešajame eisme.

Transporto inovacijų asociacijos atstovė A. Kazlauskienė sako, kad „lygintis su kitomis Europos šalimis nebūtų tikslinga, nes kiekviena valstybė, taip pat ir Lietuva, stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas autonominiam transportui vystytis: „Visada sekame globalias tendencijas, semiamės patirties iš užsienio šalių sėkmingų pavyzdžių ir konsultuojamės su mūsų rinkos atstovais apie autonominio mobilumo įgyvendinimą bei tobulinimą Lietuvoje.“

Iššūkiai ir galimybės

Absoliučiam autonominio transporto veiklumui kritiškai svarbus aplinkos skaitymas ir sąlygų nuspėjimas naudojant dirbtinį intelektą DI, tad norint integruoti autonominį transportą į viešąjį eismą, svarbu ne tik domėtis technologijomis, bet ir testuoti jas realiomis sąlygomis.

Modelis, sukurtas JAV Teksaso valstijos autostradai, negali būti iš karto paleistas į Vilniaus gatves piko valandą siaučiant pūgai.

„Šiuo metu Lietuvoje naudojamos pirminės autonominio transporto technologijos sparčiai vystosi ir juda į priekį, tobulėja, tad svarbu išlaikyti technologijų išsivystymo ir teisinio reglamentavimo pusiausvyrą“, – teigia A. Kazlauskienė.