CARGONEWS

Elektrinė puspriekabė – tai naudinga?

Šiandien Europoje daug kalbama apie perėjimą prie elektrinių sunkvežimių. Tačiau kol kas tai yra labai probleminis variantas dėl daugybės priežasčių. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo informacija apie elektrines puspriekabes, kurios nėra tokios brangios kaip elektriniai sunkvežimiai ir kartu, kaip teigiama, gali užtikrinti solidžią kuro ekonomiją. Šiame kontekste dažnai minimos žinomo gamintojo „Krone“ puspriekabės su kompanijos „Trailer Dynamics“ technologija. Todėl mes nusprendėme kreiptis į „Krone“, siekdami sužinoti daugiau apie jos naują pasiūlymą.

Pirmiausiai mes norėjome išsiaiškinti – elektrinė puspriekabė jau parduodama ar vis dar yra kūrimo stadijoje? Paaiškėjo, kad su produktu dar reikia padirbėti, ir jo serijinės gamybos pradžia numatyta 2025 m.

Antrasis klausimas – kaina, lyginant su analogišku neelektriniu variantu. Kadangi iki gamybos pradžios dar liko nemažai laiko, tiksli e-puspriekabės kaina mums nebuvo nurodyta, tačiau buvo pažymėta: „Kaina bus nustatyta taip, kad investicija atsipirktų per penkerius metus ar mažiau, priklausomai nuo naudojimo“.

Pereikime prie technologinių momentų. „Krone“ pasiūlys kelis elektrinius modelius – „Mega“, „Dry“ ir „Cool Liner“. E-puspriekabė gali būti naudojama su bet kokio gamintojo vilkiku nepriklausomai nuo jo tipo (dyzelinis, dujinis, elektrinis). Elektrinė puspriekabės transmisija – atskiras savireguliuojantis (specialios programinės įrangos dėka) mechanizmas, nesusijęs su vilkiku, o prisiderinantis prie jo judėjimo.

Ašis su elektriniu varikliu pakeičią vieną iš standartinių ašių (paprastai vidurinę). Kaip mums nurodė „Krone“, ji, palaikydama sunkvežimio judėjimą, užtikrina pastovią 360 kW galią ir 580 kW galią piko metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad, greičiausiai, galima bus įsigyti skirtingas aukštos įtampos (800 V) baterijas (buvo kalba apie baterijas su 300, 450 и 600 kWh talpa – jei puspriekabė bus naudojama pagrinde trumpiems pervežimams, vežėjui neverta imti didžiausios baterijos, nes tai papildomos išlaidos ir papildomas svoris). Stabdant, energija rekuperuojasi.

Kaip ir elektrinį sunkvežimį, elektrinę puspriekabę reikia įkrauti. Šiame kontekste „Krone“ nurodė, kad, jeigu turėsime 200 kW įkrovimo galią, puspriekabę galima bus įkrauti mažiau nei per dvi su puse valandos. Tuo pat metu visiems gerai žinoma įkrovimo infrastruktūros prieinamumo problema. Šiame kontekste buvo informacija, kad, jeigu pervežimo metu nebus galimybės įkrauti puspriekabę įkrovimo stotelėje, galima bus pasinaudoti integruotu įkrovimo prietaisu, tačiau to „Krone“ mums nepatvirtino.

Kuo skiriasi elektrinė puspriekabė nuo tradicinio analogo konstrukcijos prasme? Vienintelis skirtumas – nėra padėklų skyriaus, kurio vietą užima baterijos. Dėl šios priežasties puspriekabės svoris, žinoma, išauga su visomis su tuo susijusiomis pasekmėmis. Kyla klausimas, kiek? „Krone“ atsakė netiesiogiai: šiandien ES siūloma padidinti bendrą leistiną kombinuotų transporto priemonių su nuline emisija (įskaitant elektrines puspriekabes) masę nuo 40 iki 44 tonų – „tokiu būdu papildomas elektrinių komponentų svoris beveik kompensuojamas“.

Kaip su aptarnavimu? „Krone“ pažymėjo, kad elektrinės puspriekabės remontas šiandien yra sudėtinga užduotis – todėl įmonė pasiūlys pilną garantinį aptarnavimą. Tuo pat metu pažymėtina, kad intensyvūs dviejų metų praktiniai bandymai, anot jos, pademonstravo, kad technologija veikia patikimai skirtingomis sąlygomis (netrukus bus atlikti bandymai ekstremalių temperatūrų sąlygomis). Vairuotojui nereikia jokių specialių žinių, kad galėtų dirbti su e-puspriekabe.

Galiausiai – apie privalumus. Kaip sako „Krone“, naudojant dyzelinį vilkiką, pasiekiama vidutiniškai 40% kuro ekonomija. Jei naudojamas elektrinis vilkikas, atstumas, kurį jis nuvažiuos su vienu įkrovimu, gali būti padvigubėti ar net patrigubėti (tikriausiai, šiuo atveju kalbame apie elektrinius sunkvežimius, kurie su vienu įkrovimu nuvažiuoja apie 300 km).

Tačiau vienas dalykas – gamintojo žodžiai, o kitas – pirkėjo pozicija. Todėl mes paklausėme „Krone“ apie užsakovus. Konkrečių pavadinimų įmonė mums nenurodė, bet pažymėjo: „Galima teigti, kad e-puspriekabes rezervavo visos stambiausios Europos logistinės kompanijos. Gauta keletą tūkstančių išankstinių užsakymų daugiau nei iš 120 pirkėjų“ (paklausos, paremtos bandymais, kuriuos atliko konkrečios įmonės, įrodymai – čia, čia, čia ir čia).

Baigiant, reikėtų pažymėti, kad „Krone“ – ne vienintelė įmonė, kuri siūlo elektrines puspriekabes. Dar galima paminėti, pavyzdžiui, ZF (kitas pavyzdys – čia). Be to, šiandien kalbama ne tik apie paprastas e-puspriekabes, bet ir apie e-režrižeratorius (detaliau – čia ir čia).

***

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad elektrinė puspriekabė (paprasta ir refrižeratorius) gali tapti pelninga investicija, nes užtikrins ženklią kuro ekonomiją (ypač jeigu ES padidins jai leistiną masę, kas labai tikėtina). Svarbu, kad tai patvirtina praktiniai bandymai, kuriuos atliko ne tik gamintojai, bet ir rimtos įmonės (kurios nuostolingais dalykais nesidomės). Tai taip pat – tai puikus elektrinio sunkvežimio papildymas. Tačiau verta palaukti galutinių komercinių pasiūlymų (tuo labiau, kad technologijos nestovi vietoje) ir prieš perkant, pagal galimybes patikrinti pasirinktą e-puspriekabę tokiomis sąlygomis, kokiomis ji bus naudojama.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0