Naujas maršrutas į Aziją leidžia vežėjams aplenkti Rusiją

Jau per 21 dieną vežėjai iš Lietuvos gali pasiekti vakarines Kinijos sienas, aplenkdami  tradicinį maršrutą per Rusiją – paaiškėjo iš TRACECA (koridorius numatytas kaip viena svarbiausių transporto jungčių tarp Europos ir Azijos šalių) programos atlikto tyrimo. Negana to, naujas maršrutas leidžia vairuotojui iš Lietuvos neišvykti iš Europos Sąjungos (ES), o kroviniams pasiekti Centrinę Aziją. Pasak muitinės tarpininko „Bunasta” vadovo Jurgio Adomavičiaus, šis kelias tampa vis populiaresnis tarp ES šalių vežėjų.

Centrinis koridorius (Trans-Kaspijos tarptautinis transporto kelias – TITR) tampa vis svarbesne alternatyva Šiaurės koridoriui, vedančiam per Rusiją. Norėdami pasiekti Kiniją ar Centrinės Azijos šalis, Lietuvos ir kitų Europos šalių vežėjai vis dažniau naudojasi maršrutu per Balkanus ir Turkiją. Tačiau yra naujas maršrutas, kuris veda ir per Balkanus bei Kaukazą, bet jis gali būti gerokai pigesnis nei kelionė Turkijos keliais. Koks jis?

Vilniuje startavo bandomasis maršrutas pagal TRACECA programą (Europos transporto koridorius – Kaukazas – Azija – tarptautinė transporto programa, kurioje dalyvauja ES ir 12 Rytų Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos šalių).

Vairuotojas su kroviniu per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją vyko į Rumuniją, o iš ten – į Varnos uostą. Ilgesnis laukimo laikas – 3 valandos – buvo prie Rumunijos ir Bulgarijos sienos. Bulgarijos uoste vairuotojas atlieka muitinės procedūras ir laukia kelto į Batumį. Laukimo tukmė – 42 valandos. Kelionė keltu iš Bulgarijos į Gruziją trunka 67 valandas.

Važiuojant šiuo maršrutu vairuotojui nereikia išvykti iš ES, o jo kelionė baigiasi Bulgarijoje. Toliau Batumyje vilkiką perima subrangovas iš Sakartvelo, kuris toliau keliauja į Alyat uostą prie Baku. Sudėtingiausia šios kelionės dalis yra Sakartvelo-Azerbaidžano siena, kur laukimas gali užtrukti net 68 valandas.

Kelionė nuo Batumio iki Baku trunka kiek daugiau nei 15 valandų. Iš Azerbaidžano vilkikas per Kaspijos jūrą 18 valandų plukdomas keltu. Keltai iš Alyato į Kuryk Kazachstane kursuoja dažniau nei per Juodąją jūrą, todėl laukimo laikas yra tik 5 valandos. Iš Kuriko kazachų vežėjas pasiima krovinį ir vyksta į Almatą, iš kurios iki Chorgos terminalo pasienyje su Kinija yra tik 4 valandos.

Iš viso kelionė truko 21 dieną. Jos kaina iš Vilniaus su kuru, keltais, uosto ir muito mokesčiais į Kazachstaną (Kuryką) – 5690 Eur. Į skaičiavimus neįtrauktas vairuotojo atlyginimas.

„Vilkikų perdavimas yra geras sprendimas esant vairuotojų trūkumui ir sudėtingoms dokumentų gavimo procedūroms. Šis būdas leidžia sutaupyti iki 30 proc. lėšų, palyginti su alternatyviais maršrutais per Turkiją. Privalumas tas, kad mes neturime užsiimti vairuotojo vizų gavimo procedūromis ir mokėti jam dienpinigius bei darbo užmokestį už laiką, praleistą keltuose. Esant dabartinei geopolitinei situacijai logistikos ir pristatymo metodai turi keistis, prisitaikyti ir plėtoti naujas kryptis. Neabejotinai nauji požiūriai gali kelti nerimą vežėjams, tačiau krovinių ir vilkikų saugos klausimai sprendžiami programos partnerių susitarimų ribose”,- pabrėžia TRACECA tarpvyriausybinės komisijos generalinis sekretorius Assetas Asavbajevas.

Jis atkreipia dėmesį, kad maršruto greičiui įtakos turi oro sąlygos, nors, jo nuomone, Kaspijos jūros atveju tai nėra lemiamas veiksnys.

„Paprastai rudenį ir žiemą būna 45-50 dienų kai dėl nepalankių oro sąlygų nevyksta keltų darbas. Juodojoje jūroje vežimo laiką reguliuoja griežtas laivų ir keltų, kurie paprastai kursuoja trečiadieniais ir penktadieniais, grafikas. Kaspijos jūroje tokio griežto grafiko nėra”, – pabrėžia A. Asavbajevas.

Muitinės tarpininko „Bunasta” vadovas atkreipia dėmesį į didėjantį susidomėjimą maršrutu per Centrinį koridorių.

„Jau dvejus metus turime biurą Kazachstane. Prasidėjus karui suintensyvėjo naujų maršrutų paieška, ypač iš ES šalių vežėjų pusės. Maršrutas per Turkiją arba keltais Juodojoje jūroje, viena vertus, yra įdomi alternatyva, tačiau kartu ir didelis logistinis bei formalus iššūkis. Pasirinkdamas šį variantą vežėjai turi įveikti daugybę teisinių režimų – nuo ​​Europos Sąjungos iki vietinių taisyklių Turkijoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane bei Eurazijos ekonominėje sąjungoje. Todėl į šį procesą svarbu įtraukti subjektus, turinčius muitinės procedūrų patirties šiose rinkose”, – pataria „Bunasta“ vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Centrinė Azija vaidina vis svarbesnį vaidmenį ne tik tarptautinėje prekyboje, bet ir kaip tikslinė rinka.

„Kaip auga susidomėjimas šia kryptimi, turėjau galimybę pamatyti Astanoje spalio 4 d., 6-ojo tarptautinio transporto ir logistikos verslo forumo „Naujasis Šilko kelias“ metu”, – pasakoja J. Adomavičius.

Renginyje dalyvavo daugiau kaip 1 000 delegatų iš 25 šalių, buvo aptarti transporto sistemų integracijos ir naujų technologijų daugiarūšio transporto srityje klausimai. Pasak verslininko, inovacijų ir procesų skaitmeninimo klausimai, ypač muitinės srityje, yra labai svarbūs didinant krovinių vežimo efektyvumą ir gerinant pristatymo sąlygas.

TRACECA programa, kurianti transporto koridorių tarp Europos ir Azijos šalių, teikia svarbią alternatyvą tradiciniam maršrutui per Rusiją. Naujasis maršrutas leidžia vežėjams iš Lietuvos pasiekti vakarines Kinijos sienas per 21 dieną, nereikalauja išvykti iš Europos Sąjungos, ir sutaupo iki 30 proc. lėšų, palyginti su alternatyviais maršrutais per Turkiją.

Be to, šis kelias atveria prieigą prie augančios Centrinės Azijos rinkos ir sumažina formalias ir logistines kliūtis, susijusias su daugybe teisinių režimų perėjimu. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, TRACECA maršrutas yra patikima ir efektyvi alternatyva, teikianti pranašumą tiek vežėjams, tiek prekybos partneriams.