CARGONEWS

Skaitmenizavimas transporto ir logistikos sektoriuje: išlaidos mažėtų milijardais eurų (papildyta)

Šiandien daugelyje verslo sričių vis labiau įsigali skaitmenizavimo procesai, kurie padeda įmonėms žengti į priekį, jungti savo vykdomą veiklą į sistemas. Ne išimtis šiame procese ir transportas bei logistika. Tuo labiau, kad klientai iš pramonės ir prekybos sričių reikalauja kuo didesnio skaidrumo ir informacijos apie visą tiekimo grandinę realiu laiku.

Elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) tikslai

Europos Parlamentas 2020 m. patvirtino reglamentą dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI – electronic Freight Transport Information). Šis reglamentas neapima muitinės veiklos ir taikomas tik pervežimams ES viduje. Juo siekiama sukurti teisinį reguliavimą ir standartus elektroniniam krovinio duomenų apsikeitimui visoje ES teritorijoje ir įpareigoti valstybių narių kontroliuojančias institucijas priimti duomenis skaitmeniniu būdu bei paskatinti verslą keistis tarpusavyje elektronine krovinio informacija.

Taigi eFTI sudarys prielaidas atsisakyti popierinės dokumentacijos, dėl to logistikos grandinės darysis efektyvesnės, kroviniai bus pristatomi greičiau. Pasak Transporto inovacijų asociacijos vadovės Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės, ES mastu yra skaičiuojama, kad įgyvendinus eFTI Europos Sąjungoje iki 2040 metų administracinės išlaidos operatoriams sumažėtų 20 – 27 milijardais eurų.

Numatoma, kad eFTI taip pat sumažins administracines išlaidas viešosioms institucijoms, kurios siekia 2,3 milijono eurų. Taip pat eFTI reglamentas padidins visų transporto rūšių efektyvumą, mažindamas vežėjų išlaidas, supaprastindamas vykdymo darbą ir pašalindamas kalbos barjerus. Tai ženkliai pagerins transporto efektyvumą ES vieningoje rinkoje. Be to, šis reglamentas yra tik pradžios taškas tolesnei transporto skaitmenizacijai.

R. Andziukevičiūtės-Buzės nuomone, skaitmenizavimas yra ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms, norint patekti į tarptautines rinkas. Bendros taisyklės ir prieinamos eFTI platformos turėtų palengvinti jų kelią į skaitmenizaciją ir padėti efektyviau vykdyti savo veiklą.

Vėlavimas stabdo procesus

EK turėjo pateikti gaires dar 2023 metų vasarą, tačiau vėlavo ir dabar eFTI reglamento ES šalyse įsigaliojimas nukeltas. Ankstesnis terminas, per kurį kompetentingos institucijos turėjo būti pasirengusios priimti krovinių vežimo informacijos dokumentus skaitmenine forma, persikėlė iš 2025 m. į 2026 m.

Šis atidėjimas, pasak Transporto inovacijų asociacijos vadovės, stabdo skaitmenizavimo procesą, kadangi verslas planuoja pokyčius įmonių viduje, nori aktyviai diegti skaitmeninimo sprendimus, tačiau dėl neaiškumo, kokie tiksliai bus taikomi reikalavimai, turi atidėti investicijas. Šiuo metu turime pradedamus derinti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus eFTI vartų sukūrimo specifikavimui – t.y. jau išleistos instrukcijos valdžios institucijoms. Bet Europos Komisija kol kas delsia išleisti taisykles, kaip turi būti kuriamos eFTI platformos – t.y. verslo valdomos duomenų saugyklos, kurios turės teikti duomenis eFTI vartams. Būtent čia yra didžioji intriga ir mūsų verslas jau labai jų laukia, nes labai svarbu, kokios bus rekomendacijos dėl technologijų, sertifikavimo, saugumo.

Lietuva įsitraukia į standartų kūrimą

Ruošiantis eFTI Lietuva siekia būti tarp lyderių. R. Andziukevičiūtės-Buzės nuomone, pereiti prie elektroninio duomenų apsikeitimo Lietuvos institucijoms nebus sunku: „Jau dabar daugelis institucijų naudojasi mobiliaisiais ir elektroniniais parašais, pareigūnai turi tinkamas elektronines priemones ir institucijos turi savo informacines sistemas. Kiek bendraujame su kompetentingomis institucijomis, matome tikrai aktyvų domėjimąsi skaitmeninėmis paslaugomis, didžiulę integraciją su egzistuojančiomis europinėmis skaitmeninėmis sistemomis.“ Jau pakeisti teisės aktai, kurie leis įgyvendinti eFTI, jau paskirta atsakinga institucija už eFTI vartų įgyvendinimą – t.y. Valstybinė mokesčių inspekcija, suplanuotos lėšos eFTI vartams sukurti. Džiugu, kad Lietuva suspėjo pasinaudoti RRF lėšomis eFTI vartams įdiegti. Šiuo metu yra atliekama konsultacija dėl eFTI vartų techninės specifikacijos parengimo ir iki metų galo jau tikimasi paskelbti viešąjį pirkimą eFTI vartams sukurti iVAZ pagrindu.

Verslas irgi nesnaudžia. Jau matome, kad logistikos įmonių užsakovai įpareigoja logistikos įmones naudotis eCMR programomis, verslas pats nieko nelaukia ir diegiasi skaitmeninius sprendimus, nes patys mato, kad tai taupo kaštus ir laiką. Lietuvių sukurtas eCMR (elektroninio važtaraščio) prototipas plinta ir į kitas šalis, o CMR duomenys juk ir sudarys eFTI duomenų pagrindą kelių transporte.

Kol nėra iki galo patvirtinta, kaip eFTI reglamento ekosistemos įgyvendinimas atrodys praktikoje, Lietuvai labai svarbu įsitraukti į šios ekosistemos kūrimą, būti tarp pirmųjų, kuriančių elektroninių duomenų apsikeitimo standartą. 9 ES šalys – Estija, Suomija, Lietuva, Vokietija, Italija, Prancūzija, Belgija, Portugalija, Austrija, susibūrusios į konsorciumą, pateikė pasiūlymą Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) ir gavo finansavimą projektui įgyvendinti.

Visos ES šalys turi skirtingas aplinkybes ir sistemas, kurias reikės suderinti, kad būtų galima keistis skaitmenine informacija. Vykdant projektą „eFTI4EU” bus sukurti šalių partnerių kompetentingoms institucijoms skirti eFTI vartų sprendimai, kaip veiks skirtingų valstybių eFTI vartų ir platesnės ekosistemos bendradarbiavimas vienų su kitais. „Šiame projekte mūsų asociacija irgi prisidės prie testavimo veiklų – kaip skirtingų šalių sprendimai pritaikomi Lietuvoje“, – teigia R. Andziukevičiūtė-Buzė.

„Projekto partneriai taip pat parengs valdžios institucijų veiksmų planą ir eFTI vartų strategiją“, – sako Eva Killar, projekto vadovė iš Estijos klimato ministerijos, lapkričio 23-24 dienomis dalyvausianti Vilniuje vyksiančiame „Transporto inovacijų forume“. Estija 2022 m. atliko eFTI vartų (anksčiau vadintų nacionaliniu prieigos tašku) analizę teisiniu ir organizaciniu požiūriu ir išryškino eFTI vartų kūrimo teisinius iššūkius. Pagrindiniai iššūkiai yra susiję su asmens duomenų tvarkymu, e. tapatybės nustatymu ir naudotojų autentifikavimu.

Projektas „eFTI4EU“ svarbus ne tik šalims partnerėms, bet ir visai ES. Europos Komisijos parengti eFTI reglamento įgyvendinimo aktai ir deleguotieji aktai kuria detalias instrukcijas. Projekto metu šios instrukcijos bus pritaikytos praktiškai, tai leis pamatyti, kaip keitimasis krovinių vežimo duomenimis galėtų veikti realiame gyvenime. Projekto partneriai taip pat parengs valdžios institucijų veiksmų planą ir eFTI vartų suderinamumo ir veikimo ES mastu strategiją.

Plačiau apie pasiruošimą eFTI įgyvendinimui Lietuvoje bus kalbama Transporto inovacijų forume, kuris vyks lapkričio 23 – 24 dienomis.

***

Čia – papildomai šia tema (R. Adziukevičiūtės-Buzės interviu).

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0