Lietuvos vežėjų verslas laikosi ant užsieniečių ir atkreipia dėmesį į tai, kad valstybė neturi efektyvios imigracijos politikos

Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje toliau didėja, nepaisant besitęsiančio ekonomikos sąstingio. Naujai kuriamos darbo vietos stiprina darbo rinkos atsparumą, kurio vienas svarbiausių ramsčių – Lietuvoje dirbantys užsieniečiai. Tačiau verslo atstovai valstybinėje imigracijos politikoje pasigenda pastovumo ir ilgalaikės strategijos, kuri būtų formuojama atsižvelgiant į demografijos pokyčius ir situaciją darbo rinkoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, kad plėtrą vykdančios įmonės kvalifikuotos darbo jėgos trukumo problemą sprendžia gerindamos darbuotojų samdos sąlygas – tą liudija kasmet augantis užimtų gyventojų skaičius.

„Statistika rodo, kad dauguma Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių užpildo trūkstamų profesijų laisvas darbo vietas aukštos ir vidutinės kvalifikacijos specialistais. Tai reiškia, kad užsieniečiai ne tik kad neišstumia iš darbo rinkos vietinių darbuotojų, tačiau kuria pastebimą ekonominę naudą valstybei“, – sako V. Janulevičius.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2023 metais užimtų gyventojų skaičiaus buvo didžiausias per pastaruosius penkiolika metų ir sudarė 1441,1 tūkst. Didesnis dirbančių skaičius (1451,5 tūkst.) buvo tik 2007 metais. Pernai užimtų gyventojų skaičius ūgtelėjo 1,4 proc., o palyginti su 2021 metais augimas siekė 5,3 proc.

Prie teigiamų užimtumo tendencijų prisideda iš užsienio atvykstantys dirbti imigrantai. Remiantis darbdavių teikiamais pranešimais, šių metų pradžioje Lietuvoje dirbo 141,4 tūkst. užsieniečių. Iš jų 7 proc. Europos Sąjungos ir 93 proc. trečiųjų šalių piliečių. Užimtumo tarnybos duomenimis, iš visų įdarbintų užsieniečių dauguma (83 proc.) dirbo vidutinės, dešimtadalis – aukštos ir mažuma (7 proc.) – žemos kvalifikacijos darbus.

Pirmąsias pozicijas pagal užsieniečių įdarbinimą užima transporto ir saugojimo sektorius – metų pradžioje jame dirbo per 73 tūkst. atvykėlių iš kitų šalių. Toliau rikiuojasi statyba (24,5 tūkst. įdarbintų užsieniečių), apdirbamoji gamyba (14,5 tūkst.), administracinė veikla (2,9 tūkst.).

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, mūsų šalies krovininio kelių transporto įmonių paslaugų eksportas, sudarantis trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, pernai viršijo 6 mlrd. eurų. Jo teigimu, Lietuvos transporto įmonės yra įdarbinusios per 71 tūkst. vairuotojų iš užsienio, kurių dėka įmanoma vykdyti tarptautinius vežimus ir didinti paslaugų eksporto apimtis. TTLA skaičiavimu, įdarbinti vilkikų vairuotojai iš užsienio pernai valstybės biudžetą papildė 380 mln. eurų sumokėtais mokesčiais.

P. Drižo teigimu, dėl demografinių tendencijų vietinė darbo jėga paprasčiausiai nepajėgia patenkinti įmonių veiklos poreikių, todėl verslas įdarbina užsieniečius, kurie užpildo laisvas darbo vietas. „Tai reiškia, kad transporto sektoriuje užsieniečiai nekonkuruoja su vietos darbuotojais, jų trūkumas nesukuria spaudimo mažinti atlyginimus. Atvirkščiai – pastaruosius kelis metus vairuotojų atlyginimai pastebimai išaugo – transporto įmonių išlaidos darbuotojams šalies vidurkį viršija iki 10 proc.“, – sako P. Drižas.

Lietuvos verslo atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalies imigracijos politikai vis dar trūksta pastovumo ir strateginio požiūrio. Pasigendama prognozuojamo šios srities reguliavimo, efektyvaus įgyvendinimo.

„Valstybė iki šiol neturi ilgalaikės imigracijos politikos, kuri būtų formuojama atsižvelgiant į demografijos pokyčius ir situaciją darbo rinkoje. Imigracijos srauto užtikrinimas yra svarbi sąlyga, galinti efektyviai palaikyti darbo jėgos balansą, kai senstančioje visuomenėje mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius“, – sako P. Drižas.

Jis priduria, kad grėsmės valstybės saugumui nekeliantiems užsieniečiams turėtų būti sudaromos mažiau suvaržytos sąlygos užpildyti laisvas darbo vietas. Antra vertus, siekiant užkardyti grėsmę saugumui keliančių užsieniečių atvykimui turi būti užtikrinti pakankami instituciniai pajėgumai, pažymi P. Drižas.