CARGONEWS

Bankrutuojantiems vežėjams skelbiant apie atleidimus, perspėjama – situacija kelia nerimą (papildyta, AUDIO ir VIDEO)

Balandį apie bankrotą paskelbė dvi seniai rinkoje veikiančios vežėjų ir logistikos įmonės, bus atleisti beveik šimtas darbuotojų. Statistika rodo, kad pernai vežėjų bankrotų buvo rekordiškai mažai, tačiau situacija šiemet, LRT RADIJO pašnekovų teigimu, kelia nerimą.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas neslepia – situacija sektoriuje tampa vis sudėtingesnė.

„Pernai lėtėjo ekonomika, mažėjo krovinių pervežimo skaičius. Nors pernai Lietuvos transportas šiek tiek plėtėsi, reikėjo patirti daug papildomų išlaidų: gerokai pabrango kelių išlaidos, brango kuras ir darbo jėga, tad susidarė daug problemų“, – LRT RADIJUI komentuoja V. Milėnas.

Paklaustas apie galimus bankrotus, „Linavos“ generalinis sekretorius tvirtina, kad jų gali ir padaugėti.

„Dalis Lietuvos įmonių ir mūsų asociacijos narių dirbo ir rytų kryptimi. Kaip žinote, šia kryptimi darbas darosi vis sudėtingesnis. Mes, žinoma, nekalbame apie tai, kad reikėtų sudaryti sąlygas, galinčias pažeisti kokius nors Lietuvos saugumo ar sankcijų paketo reikalavimus. Bet tai, kas galima, galėtų būti vykdoma“, – svarsto V. Milėnas.

Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovės Jekaterinos Rojakos teigimu, pernai transporto ir logistikos sektoriui teko kiek daugiau nei 60 bankrotų, tačiau per pirmus keturis šių metų mėnesius viršyta 50 bankrotų riba.

„Vadinasi, šioje veikloje spartėja bankrutavusių arba pradėjusių bankroto procesą įmonių skaičius, tai kelia nerimą“, – neslepia J. Rojaka ir priduria, kad su nemokumo problemomis susiduria ne tik mažiausios, bet ir didesnės įmonės.

Finansų ekspertės teigimu, pagal vėlavimą atsiskaityti rizika transporto sektoriuje auga ir yra viena didžiausių Lietuvoje.

„Problemos iš tiesų koncentruojasi ties tam tikromis įmonėmis, vidutinė skola auga, nors Lietuvoje – priešingai, daugelyje veiklų skolos dydis mažėja. Suprantama, yra tam tikri ekonominiai ciklai ir ne visos veiklos tuo pačiu metu patiria problemų ir iššūkių, bet šiuo momentu atrodytų, kad šiais metais didžiulis kliūčių ruožas – transportavimo ir logistikos įmonėms“, – pastebi J. Rojaka.

Tai kelia nerimą.

J. Rojaka

Vežėjus, kaip ir visą verslą, prisivijo per pandemiją atidėti mokesčiai. Anot V. Milėno, tai prisideda prie sunkių sprendimų, kuriuos transporto sektorius turi.

LRT.lt primena, kad vežėjai Lietuvoje sukuria beveik 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Čia – atitinkamos LRT laidos audio įrašas. Papildomai – čia.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0