CARGONEWS

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo, taip pat dėl mobingo (papildyta)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusė apklausos dalyvių buvo nukentėję nuo vadovų ir bendradarbių įžeidimų bei patyčių, o penktadalis patyrė ilgai ir sistemingai trunkantį psichologinį smurtą – mobingą. Apie 13 procentų apklausos dalyvių dėl priekabiavimo kaltino vadovą, o dar 7 procentai – su vadovu susivienijusius kolegas.

Atsakinėdami į atvirus klausimus, respondentai skundėsi didžiuliu darbo krūviu, įžeidinėjimais, diskriminacija dėl amžiaus ir lyties, seksualiniu priekabiavimu, pagarbos ir savo tiesioginių vadovų paramos stoka.

„Jeigu padarei klaidą, apšauks ir išvadins „babuinais“, atsilikusiais žmonėmis. Prieš einant valgyti rodo svarstykles ir replikuoja: kas mažiausiai sversit, galėsit eit valgyt, o kas daugiau, tas jau kaip ir ant dietos turėtumėm sėdėt“, – skaudžia patirtimi dalijosi vienas iš darbuotojų. Kiti guodėsi, kad tiek vakarais, tiek savaitgaliais išgyvena nuolatinį nerimą dėl to, kas jų laukia kitą dieną darbe. Tad ne atsitiktinai vidutiniškai trys iš dešimties respondentų progai pasitaikius rengėsi išeiti iš darbo.

Pagrindinės priežastys, kurios respondentus skatino išeiti iš darbo, buvo vadovų piktnaudžiavimas skiriant darbines užduotis, prasta savijauta, patiriama materialinio pobūdžio žala ir nesaugumas dėl formaliai atliekamos psichologinio smurto prevencijos. Psichologinio smurto, įskaitant ir mobingą, prevencija dažnai apsiriboja tik paskaitomis.

Iš viso tyrimo metu apklausta 440 kelių transporto įmonių darbuotojų (paklaida – 5 proc.).

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantė Simona Domarkaitė (vadovė prof. dr. Jolita Vveinhardt).

Projekto finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ST-23-220.

***

Čia – papildomas TV3.lt straipsnis apie tai.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0