Logistikos hakatonas Vilniuje: išrinkti geriausi inovatyvūs sprendimai CO2 mažinimui

Savaitgalį Vilniaus „Tech parke“ vyko tarptautinis hakatonas „GreenLogistics Hack“, kuris subūrė specialistus iš įvairių sričių, siekiant spręsti vieną svarbiausių šių dienų problemų – mažinti CO2 emisijas logistikos grandinėse. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) kartu su ES finansuojamu „Admiral“ projektu organizuojamame renginyje dalyvavo transporto ir logistikos ekspertai, programuotojai bei inovatoriai iš Ispanijos, Portugalijos, Latvijos, Slovėnijos, Sakartvelo, Suomijos bei Lietuvos. Net dvylika komandų per tris dienas intensyvaus darbo kūrė sprendimus, galinčius optimizuoti logistikos procesus ir mažinti anglies dioksido išmetimus.

Hakatono metu sukurti emisijų skaičiavimo sprendimai taps „Admiral“ projekto, kuriamos pažangiausios skaitmeninės platformos, dalimi. Planuojama, jog ši platforma leis krovinių savininkams ar kitiems pirkėjams pasirinkti paslaugų teikėją remiantis pristatymo laiku, išmetamųjų teršalų kiekiu ir paslaugų sąnaudomis. Tai suteiks įmonėms galimybę optimizuoti transporto ir logistikos procesus, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visoje tiekimo grandinėje, netgi skirtingose šalyse.

Laimėtojų sprendimai

Pirmąją vietą ir 2000 Eur piniginį prizą „GreenLogistics Hack“ hakatone laimėjo komanda „Fleethand“ iš Lietuvos. „Fleethand“ jau dabar savo klientams siūlo efektyvią transporto stebėjimo ir valdymo sistemą, padedančia įmonėms  efektyvinti veiklą ir ieškoti sprendimų, kaip mažinti CO2 išmetimą. Hakatone ši komanda žengė dar vieną žingsnį į priekį ir atsižvelgdami į vis didėjantį elektra varomų vilkikų skaičių įmonių parkuose, komanda sukūrė sprendimą, skirtą elektrinių sunkvežimių parkų valdymui, siekiant padidinti jų naudojimo efektyvumą ir užtikrinant mažesnes CO2 emisijas logistikos grandinėje.

„Fleethand“ sprendimas padeda optimaliai planuoti elektrinių sunkvežimių maršrutus ir jų pasikrovimo vietas, taip sumažinant tikimybę, kad jie laiku nepasikraus ir negalės pasiekti išsikrovimo vietos arba turės krautis per dažnai, taip mažinant veiklos efektyvumą. Tokia inovacija išplės įmonių galimybes tiksliau matuoti viso turimo vilkikų parko anglies dvideginio pėdsaką, užtikrinant skaidrumą ir padedant įmonėms geriau valdyti savo poveikį aplinkai.

Laimėtojų komandos atstovas, „Fleethand“ transporto verslo analitikas Simonas Stipinas džiaugėsi iškovota pirmąją vieta ir gyrė profesionalius mentorius, kurie dalyviams pateikė naudingų įžvalgų ir patarimų.

„Tai buvo neįkainojama patirtis, kurios metu galėjome dirbti su nuostabiais mentoriais. Jų patarimai ir įžvalgos buvo labai vertingi, padėjo mums tobulinti savo sprendimus ir juos pritaikyti praktiškai. Mentorių pagalba buvo labai reikalinga ir leido mums išgryninti savo idėjas bei rasti efektyviausius jų įgyvendinimo būdus“, – sakė S. Stipinas.

Antroji vieta ir 1000 Eur prizas atiteko lietuvių komandai „Izi Logistics“, kuri sužavėjo komisija savo pažangiu CO2 skaičiavimo moduliu, sukurtu hakatono metu. Šis inovatyvus modulis, integruotas į logistikos optimizavimo programinę įrangą, geba apskaičiuoti numatomas CO2 emisijas, atsižvelgiant į įvairius transportavimo būdus, tokius kaip kelių, geležinkelių ir jūros transportas. „Izi Logistics“ sprendimas suteikia klientams galimybę rinktis aplinkai mažiausiai kenksmingą transportavimo pasiūlymą, taip skatindamas tvaresnę ir atsakingesnę logistiką.

Trečiąją vietą ir 500 Eur laimėjo jungtinė Suomijos ir Lietuvos komanda „ETA“. Šios komandos nariai Suomijos VTT tyrimų instituto atstovai ir Lietuvos įmonių „Horion Digital“ ir „Trevio“ atstovai ėmėsi spręsti vieno iš Suomijos uostų operatorių iškeltą iššūkį ir hakatono metu pasitelkdami dirbtinį intelektą, sukūrė įrankį, kurio pagalba galima planuoti krovininių automobilių atvykimo į uostus laiką ir srautus. Jų sukurtas įrankis leis ne tik tiksliau planuoti uosto apkrovą,  bet ir išvengti tuščios ridos, kokybiškiau planuoti maršrutus atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Tai padės įmonėms ne tik taupyti išlaidas, bet mažinti CO2 emisijas.

Publikos simpatijų prizą laimėjo komanda „VOOVOO“ iš Sakartvelo, kuri išsiskyrė savo inovatyviu požiūriu į transporto parko valdymą. „VOOVOO“ pasiūlė transporto parko valdymo sprendimą, užtikrinantį, kad transporto priemonės laikytųsi greičio apribojimų, neišklystų iš maršruto, liktų reikalingose zonose ir būtų įmobilizuojamos pavojingų vairavimo incidentų metu.

„Šių metų hakatonas buvo nepaprastai įdomus ir itin produktyvus renginys. Komandos sukūrė labai aktualius ir praktiškai pritaikomus sprendimus, kurie jau dabar padės įmonėms efektyvinti veiklą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Komisijai buvo labai sunku išrinkti nugalėtojus, nes dauguma pasiūlytų sprendimų yra labai svarbūs siekiant tvaresnės logistikos sektoriaus ateities. Taip pat džiaugiuosi matydamas, kad dalyviai kūrė sprendimus, atsižvelgdami į naujausius GLEC reikalavimus, ir tikiu, kad šios inovacijos padės keisti logistikos sektorių į gerąją pusę,“ – teigė Transporto inovacijų asociacijos Valdybos pirmininkas bei hakatono komisijos narys Jurgis Adomavičius.

Be Jurgio Adomavičiaus šių metų hakatono komisijoje dalyvavo įmonių „Vlantana“ ir „Stonus Gruop“ vadovė Sabina Chochrina, „Plug&Play“ akseleratoriaus rizikos kapitalo analitikė Anastasija Hadunkina, „Admiral“ projekto atstovė „Steinbeis Europa Zentrum“ projektų vadovė Jacqueline Fritz.

Tvarumo ekspertų įžvalgos

Viena hakatono mentorių, „Smart Freight Centre Academy“ ekspertė Radhika Ralhan, pasidalijo savo patirtimi ir įžvalgomis apie GLEC (Global Logistics Emissions Council) metodologijos taikymą logistikos sektoriuje. Ši metodologija padeda įmonėms standartizuoti emisijų skaičiavimo ir ataskaitų teikimo procesus, užtikrinant skaidrumą ir atitiktį tarptautiniams standartams. GLEC metodologija apima visas pagrindines transporto rūšis, įskaitant kelių, jūrų, geležinkelių ir oro transportą, todėl ji gali būti pritaikoma tiek vietinėse, tiek tarptautinėse logistikos grandinėse.

Radhika Ralhan pabrėžė, kad tinkamas GLEC metodologijos taikymas leidžia įmonėms ne tik tiksliai matuoti savo anglies pėdsaką, bet ir identifikuoti efektyviausius sprendimus emisijų mažinimui. Ji taip pat akcentavo, kad skaitmeninių technologijų ir duomenų analizės integravimas į logistikos procesus yra esminis žingsnis siekiant tvarumo tikslų.