CARGONEWS

Esamą transporto situaciją įvertinusi „Linava“: „Įmonėms trūksta lėšų, todėl jos mažina savo parkus“

Sunkmetį išgyvenantis transporto sektorius jau kuris laikas siekia atsispirti nuo galimo dugno. Nors šie metai įnešė daugiau pozityvo, vežėjai nežino, ar rinkos pagerėjimas tėra laikinas, ar transporto rinka po truputį atsigauna.

Dešimtadalį šalies BVP sunešantis ekonomikos sektorius išgyvena ne vieną krizę. Įmonės traukiasi, mažinami transporto parkai, kyla problemų dėl kvalifikuotų vairuotojų kiekio, o pozityvo neprideda ir sudėtingos geopolitinės sąlygos.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas neslepia – dabartinis laikotarpis tikrai nedžiugina.

„Gyvename labai sudėtingame periode. Dabar jaučiamas pagerėjimas, bet vis dar nėra aišku ar tai tik laikina, ar transporto rinka jau atsigauna. Įmonėms labai trūksta lėšų, dėl to jos mažina savo parkus, siekiant sumažinti esamus kaštus“, – apie esamą rinkos situaciją kalbėjo Zenonas Buivydas, „Linava“ generalinis sekretorius.

Sutartinių krovinių pervežimų įkainiai susitraukė iki 127,6 punkto – 2024 m. sausį–kovą šis rodiklis buvo 2,6 punkto mažesnis nei atitinkamą laikotarpį pernai. Neatidėliotinų sandorių įkainiai mažėjo kukliau: iki 123,9 punkto pirmąjį šių metų ketvirtį – 1,1 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Deivydo Vaičikausko, krovinių pervežimo paslaugų bendrovės „Transfera“ generalinio direktoriaus, teigimu, transporto rinka šiuo metu susiduria su eile iššūkių, o ir šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai nedžiugina.

„Pirmojo ketvirčio rezultatai nedžiugina, o ir iššūkių netrūksta. Pradedant klientų atsiskaitymo už suteiktas paslaugas strigimais ir baigiant kvalifikuotų vairuotojų trūkumu. Kitas, be abejo, itin didelis iššūkis yra krovinių srautų pasiskirstymas Europoje: senieji maršrutai tiesiog neegzistuoja ir tenka kurti naujus, o tai reikalauja laiko bei fizinių ir finansinių resursų“, – sakė „Transfera“ generalinis direktorius Deivydas Vaičikauskas.

Įmonėms trūksta vairuotojų

Mažesni įkainiai ir geopolitinės problemos sukelia rimtus iššūkius vežėjams. Mažėjantis kvalifikuotų vairuotojų kiekis yra viena iš priežasčių, dėl kurios transporto įmonės negeneruoja tiek pajamų, kiek yra kaštų.

Tiesa, jei ne greta prasidėjęs karas, dalį šių problemų būtų galima išvengti.

„Rusijos invazija į Ukrainą paveikė tuo, kad praradome tam tikrą dalį kvalifikuotų vairuotojų. Žinoma, atsirado vairuotojų iš Vidurio Azijos ir Afrikos, tačiau ne tiek, kiek jų reikia. Kita problema yra ir sankcijos prieš Rusiją ir Baltarusiją, kas mažina darbo kiekį“, – teigė Z. Buivydas.

Nors patys krovinių tarifai ir yra geri, vežėjai vis tiek susirūpinę – darbo yra per mažai. Įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, dėl to praėjusių metų finansiniai rezultatai yra prasti.

„Situacija yra žiauri. Klausimas ar mes tai išgyvenome. Praėjusių metų finansai yra neigiami, bankai į mažesnes įmones žiūri atsainiai. Finansuojamos yra tik didžiosios kompanijos, tuo tarpu vidutiniai ir smulkesnis verslai susiduria su problemomis. Visą tai gelbėja patys sunkvežimių gamintojai, tokie kaip „Scania“ ar „Volvo“, kurie skiria savo finansavimus“, – kalbėjo „Linava“ generalinis sekretorius.

Į šį laikotarpį ekspertai žiūri atsargiai. Rinka traukiasi, įmonės užsidaro ir konkurencija tampa vis mažesnė. Į tai gali žiūrėti optimistiškai, tik svarbu būti pasiruošus viskam.

„Norisi tikėti, kad sumažėjus vilkikų pasiūlai, krovinių užteks visiems, o tai sukurs galimybes išlaikyti sveiką konkurenciją, laiku ir kokybiškai teikti paslaugas bei užtikrinti nenutrūkstamą prekių judėjimą regione. Tik turime nepamiršti, jog rinka yra labai pažeidžiama, todėl dar galime sulaukti didelių netikėtumų“, – pabrėžė D. Vaičikauskas.

„Pašto dėžutėms“ reikia užkirsti kelią

Didelės problemos visoje Europos transporto rinkoje atsiranda ir iš politinių sprendimų. Vežėjai skundžiasi „Mobilumo paketo“ reikalavimais, kurie yra sudėtingi, migracinei politikai reikia lankstumo, o Europoje legali „pašto dėžučių“ sistema visą tai tik dar labiau apsunkina.

„Reiktų rimčiau pagalvoti apie vadinamas „pašto dėžutes“, darbuotojų perpardavinėjimą kitoms Europos transporto kompanijoms. Tam reikia užkirsti kelią. Turi pasikeisti įdarbinimo procedūros darbuotojams, atvykusiems iš trečiųjų pasaulio šalių“, – teigė Z. Buivydas.

Įmonės investuoja daug į darbuotojus, kad šie galėtų saugiai dirbti Europos keliuose. Tačiau atvykęs darbuotojas, kuris įmonėje pradirbo mėnesį ar du, jau bėga keisti darbdavio. Vairuotojai susigundo didesniu, tačiau nelegaliu atlyginimu ir su Lietuvoje gautais dokumentais vyksta dirbti svetur.

Greta keliamų reikalavimų optimizmo nekelia ir miskomunikacija. Siekiant tai sutvarkyti yra būtinas glaudus sektoriaus atstovų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas, kuris palengvintų tarpusavio supratimą, įneštų tikslumo, kalbant apie įvairias situacijas ar ieškant problemos rezultatų.

„Trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo galimybių supaprastinimas būtų vienas pozityvus žingsnis palengvinti sektoriaus gyvenimą. Gal kiek utopinis, bet tikrai visus industrijos dalyvius nudžiuginti galintis sprendimas dėl minimalios pervežimo kainos Europoje nustatymo. Toks reguliavimas įgalintų visus rinkos dalyvius teikti dar kokybiškesnes paslaugas ir laikytis geriausių verslo praktikų“, – pabrėžė „Transfera“ vadovas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0