Nuo sekančio mėnesio šios saugumo sistemos bus privalomos sunkvežimiuose ir priekabose

2024 m. liepos 6 d. įsigalios Bendrijos teisės aktai, pagal kuriuos visose naujai įregistruotose priekabose ir puspriekabėse visoje Europos Sąjungoje bus privaloma įrengti padangų slėgio stebėjimo sistemas (TPMS). 

Naujaisiais TPMS teisės aktais siekiama ateityje didinti kelių eismo saugumą mažinant padangų gedimų, galinčių sukelti rimtus eismo įvykius, riziką. Tikimasi, kad privalomos sunkvežimių padangų slėgio stebėjimo sistemos taip pat padės padidinti automobilių parko efektyvumą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Primename, kad pagal JT EEK-R-141 reglamentą nuo 2022 m. liepos 6 d. naujai patvirtintuose sunkvežimiuose, puspriekabėse ir priekabose privaloma įrengti temperatūros ir padangų slėgio jutiklius. Tačiau jau po mėnesio šis reikalavimas bus taikomas visoms naujai pagamintoms sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra didesnė nei 3,5 t (M2, M3, N1, N2, N3, O3, O4).

Jei padangų slėgis nukrypsta nuo 20 proc. ir pasiekiamas minimalus 150 kPA slėgis, vairuotojas turi būti informuojamas pranešimu ne vėliau kaip po 60 minučių vairavimo laiko. Apie tai turi būti pranešama vaizdiniu įspėjamuoju signalu (pvz., kontroline lempute).

Sumažės vežėjų sąnaudos

Europos Komisija, priimdama teisės aktą, tikėjosi, kad naujoji įranga didins kelių eismo saugą ir sumažins vežėjų išlaidas. Važiavimas su nepakankamai pripūstais ratais reiškia greitesnį protektoriaus nusidėvėjimą ir didesnes degalų sąnaudas. Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija ETRMA apskaičiavo, kad palaikydami tinkamą padangų slėgį nuo 4 iki 20 proc. sumažinsite eismo įvykių dėl greičio viršijimo ir netinkamo padangų naudojimo skaičių.

Organizacijos duomenimis, 40-65 proc. maršrutų Europos sunkvežimiai važiuoja esant per žemam padangų slėgiui. Dar 10 proc. maršrutų nuvažiuojama su gerokai nepakankamai pripūstomis padangomis.

Europos Komisija apskaičiavo, kad papildomi jutikliai naudotojams per metus kainuos nuo 11 iki 56 mln. eurų. Tikimasi, kad ši investicija atsipirks ne vėliau kaip po penkerių metų.