CARGONEWS

Kuri padanga geresnė: pigi nauja ar „premium“ gamintojo, bet naudota?

Viena iš diskusijų tarp vairuotojų, kokias padangas geriau rinktis – naudotas, bet puikiai žinomo gamintojo, ar už panašią sumą įsigyti naujas, bet tokio gamintojo apie kurį net nesate girdėję.

Abu pasirinkimai turi tiek tam tikrų privalumų, tiek ir trūkumų. Bet galbūt šiuo atveju galioja taisyklė, kad naujas daiktas visada geriau nei naudotas?

Sunku įvertinti kokybę

Vienas iš pagrindinių privalumų, kodėl vairuotojai susivilioja įsigyti ne naujas, bet naudotas padangas – patraukli kaina. Pavyzdžiui, mažai naudotų, premium gamintojo padangų komplektas gali kainuoti tiek, kiek viena ar dvi naujos, tačiau pačios pigiausios, dažnai niekam nežinomo gamintojo padangos. Vairuotojai susivilioja tuo, kad protektoriaus gylis vis dar siekia 80 ar net 90 procentų, todėl vertinama, kad tai praktiškai naujos padangos.

Nors iš pirmo žvilgsnio tokie pasiūlymai atrodo, kaip galimybė gauti kokybiškas padangas už puikią kainą, padangų prekybos įmonės UAB „Geros padangos“ vadovas Tautvydas Laurinavičius atkreipia dėmesį į tai, jog naudota padanga gali slėpti dalykus, kurių negalime pamatyti ar pastebėti.

„Didžiausia problema, kad mes nežinome tos padangos istorijos. Kaip jos atkeliavo, kaip buvo eksploatuotos, dėl kokios priežasties apskritai jų atsisakyta? Didelę įtaką daro ir tai, kokiomis sąlygomis jos buvo laikomos. Pavyzdžiui, netinkamomis sąlygomis metus laiko sandėliuota padanga gali būti praradusi savo gerąsias savybes ir nebegali užtikrinti tokių charakteristikų, kuriomis turėtų pasižymėti. Šiuo atveju susiduriame su rizika dėl saugumo. Taip, padangos atrodo gerai, jas nuplauna, nupurškia blizgikliais, tačiau kokia tikroji jos kokybė, nematome. Galbūt jos kur nors Vokietijoje buvo išmestos ir nurašytos kaip nebetinkamos naudoti, bet pas mus pardavinėjamos, kaip geros“, – pabrėžia padangų specialistas.

Vienas iš kriterijų į kurį svarbu atkreipti dėmesį yra padangų gamybos metai. Pavyzdžiui, galima pastebėti, kad pardavinėjamos kaip apynaujės naudotos padangos, gali būti pagamintos prieš 5-6 metus. Dėl šios priežasties turėtų kilti natūralus klausimas – kur jos buvo visus tuos metus, jei nebuvo naudojamos?

Be to, šiuolaikiniuose automobiliuose turi didelės įtakos netgi tai, ant kokio automobilio jos buvo eksploatuojamos – ant galu varomo, ar ant priekiniais ratais varomo modelio?

Dabartinių automobilių pakabos ir konstrukcijos tokios sudėtingos, kad dažnai net ir to paties modelio padangos kuriamos konkrečiam automobilio modeliui ir jos nebūtinai tinka kito gamintojo mašinai. Ypač kai jau buvo pradėtos naudoti ant visai kito automobilio – jos skirtingai dėvisi, po to gali laiptuotis, dėl to atsiranda didžiulės vibracijos, pašaliniai garsai, dažnu atveju naudotą padangą yra itin sunku subalansuoti.

Kita priežastis, kodėl jos buvo išmestos, yra avarijos – į dideles avarijas patekusių automobilių padangos nurašomos, jeigu automobilis sudaužytas nepataisomai. Kokius smūgius jos atlaikė? Galbūt yra pažeistas kordas ar jos patyrė itin didelius smūgius? Niekas to nežino ir patikrinti negali.

Net ir perkant pigiausias – daugiau garantijų

Kai perkamas naujas daiktas, vienas iš didžiausių privalumų, kad jūs žinote, jog jis neturi paslėptų defektų, o pardavėjas ar gamintojas suteikia garantijas, todėl net jei ir kiltų problemų, viskas išsprendžiama ne kliento sąskaita. Tai pabrėžia ir padangų ekspertas.

„Kai perkama naudota padanga, nėra žinoma jos kilmė, taip pat ji neturi jokių sertifikatų, etikečių ir panašiai. Tuo tarpu visos naujos padangos turi sertifikatus, tai reiškia, kad jos atitinka mūsų rinkoje keliamus reikalavimus, joms suteikiamos garantijos. Turėjome atvejį, kai buvo partija brokuotų padangų, tačiau gamintojas prisiėmė atsakomybę ir klientams tai nieko nekainavo“, – pabrėžia T. Laurinavičius.

Panašią problemą įvardija ir UAB „Transratai“ vadovas Marius Kalendra. Jis priduria, kad naudotos padangos gali turėti tokių defektų, kurie gali išryškėti tik po kurio laiko, kai pardavėjai jau nebepriima pretenzijų.

„Kadangi nežinome kaip tos naudotos padangos buvo eksploatuojamos, jau netenkame daug garantijų dėl bendros jų kokybės. Kai kurie defektai, susiję su padangos konstrukciniais pažeidimais, gali išryškėti net ir mėnesio, nes kol ji stovi vietoje atrodo, kad viskas gerai, bet pradėjus naudoti, atsiranda guzai ar vibracijos. Kai po dviejų savaičių ar mėnesio nuvažiuosite pas pardavėją su pretenzijomis, tikrai niekas su jomis nesutiks“, – priduria M. Kalendra.

Būtina įvertinti ir dar vieną aspektą – padangos dėvisi pagal kiekvieno automobilio ratų geometriją. Tai reiškia, kad jei automobilis buvo techniškai netvarkingas, padangos dėvėjosi netolygiai ir netaisyklingai, galėjo atsirasti sunkiai pastebimų protektoriaus defektų, pavyzdžiui, viena jo dalis nusidėvėjusi labiau nei kitos. Tai sumažina padangos kontaktinį plotą, sumažėję sukibimas bei stabilumas, daro neigiamą įtaką stabdymui. Galiausiai, ant kito automobilio, tokia padanga ir toliau dėvisi netolygiai, gali atsirasti kiti defektai, pavyzdžiui, laiptavimasis, todėl savybės prarandamos dar labiau.

Naujų, bet pigių padangų vairuotojai neretai vengia dėl to, kad nepasitiki jų kokybe. Dažniausiai abejojama, ar jos gali užtikrinti geras degalų ekonomijos, stabdymo ir valdymo charakteristikas. Bet kai kurie ekonominės klasės padangų gamintojai gali pasigirti tikrai gerais rezultatais ir specifikacijomis. Be to, pagal Europos Sąjungos reikalavimus visos padangos turi atitikti tam tikrus kriterijus ir jie žymimi ant padangos etiketės – taip pirkėjas jau rinkdamasis padangą žino, ko tikėtis (sukibimas ant šlapios dangos, triukšmo lygis ir pan.).

„Galiu pateikti pavyzdį, kai didžiųjų gamintojų dukterinės įmonės, kurios gamina ekonominės klasės padangas, pasižymi blogesnėmis savybėmis, nei, pavyzdžiui, Kinijos gamintojų produkcija. Turime pavyzdžių, kai Kinijos gamintojas gauna vokišką TUV sertifikatą, kur reikalavimai tikrai griežti, bet tos padangos ne tik kokybiškos, tačiau ir nebrangios. Tiesiog reikia pasikonsultuoti su specialistais ir galima rasti optimalų variantą,“ – pataria T. Laurinavičius.

Naudotų padangų sukuriamos ekologinės problemos

Kokias padangas rinktis, kiekvieno pirkėjo asmeninis pasirinkimas, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie ekologinį pėdsaką, taršą. Kaip teigia „Padangų importuotojų organizacijos“ vadovė Jekaterina Volkė, naudotų padangų pirkėjai padangas keičia žymiai dažniau, juk nusipirkus naujų padangų komplektą jos tarnauja kelis sezonus, tuo tarpu naudotos padangos dažnai tarnauja vieną sezoną, kartais ir dar trumpiau, taigi ir padangų atliekų susidaro kelis kartus daugiau nei perkant naujas padangas.

Be to, ar vartotojas iš tiesų sutaupo? Juk dažniau perkant, dažniau tenka ir montuoti, o visa tai kainuoja, todėl galų gale naudotos padangos vartotojui atsieina tiek pat arba netgi brangiau nei atsieitų naujos.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad naudotos padangos parduodamos Lietuvoje dažnai yra importuojamos iš kitų šalių kaip atliekos, jų pardavimai nėra deklaruojami, dažnu atveju vengiama ir mokėti mokesčius, vesti apskaitą. O ir atliekos nėra tinkamai tvarkomos, nors jų susidaro daug, nes atsivežus vilkiką tokių padangų, tik dalis jų yra galimai tinkamos toliau naudoti, o visa kita taip ir lieka atliekomis, tik persikelia iš kitų šalių į Lietuvą. Dėl šios priežasties ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse susidaro tokie neproporcingai dideli kiekiai padangų atliekų, o tvarkyti jas verčiamos atsakingos ir sąžiningai veikiančios įmonės.

„Kadangi „nėra žinomi“ naudotų padangų įvežimo keliai ir kiekiai, jos retai yra apskaitomos, platintojai nevykdo Atliekų tvarkymo įstatymo nustatytų prievolių, rinka yra iškreipiama, o šešėlinė jos pusė nėra naikinama, labai pasigendame atsakingų institucijų veiksmų ir bendradarbiavimo siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją Lietuvos vidaus rinkoje. Todėl pirkėjai turėtų įvertinti ne tik savo saugumo kainą, bet ir tai, jog pirkdami naudotas padangas jie dažnai remia šešėlinį verslą, kuris kenkia mūsų šalies visai atliekų tvarkymo sistemai“, – teigia J. Volkė.

Reguliuojančios institucijos į šią problemą vis dar žvelgia apatiškai, todėl kol kas vienintelis kelias yra didinti vartotojų savimonę. Todėl naujų padangų pirkimas yra teigiamas žingsnis žvelgiant ne tik į saugumo, patogumo bei garantijų perspektyvas, tačiau atsižvelgiant ir į ekologinį poveikį. Kiekvienas mūsų sprendimas turi savo pasekmes.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0