CARGONEWS

LVS fiksuojamas ir smunkantis transporto sektoriaus rinkos dalyvių lūkesčių indeksas rodo sąstingį bei nežinomybę

Antrą kartą per metus Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) išmatuotas Transporto sektoriaus rinkos dalyvių vertinimų bei lūkesčių indeksas indikuoja apie sektoriaus sąstingį ir nežinomybę 2024 metais.

Lyginant su praėjusiu laikotarpiu, indeksas smuko dviem dešimtosiomis punkto dėl sumažėjusių transportavimo bei sandėliavimo paslaugų apimčių ir nedidėjusių atlyginimų.

Lemia teisės aktai ir darbuotojų trūkumas

Vertinant penkis pagrindinius bei vieną svertinį kriterijus apie tai, kaip keitėsi transportavimo ir sandėliavimo paslaugų apimtys bei kainos, kito darbuotojų skaičius ir jų atlyginimai bei įmonių veiklos sąnaudos su investicijoms, aiškėja, kad Lietuvos vežėjai išlieka skeptiški dėl rinkos atsigavimo, patiria praradimus ir įvardija esminius ekonomikos skaudulius. Pagrindiniu veiksniu, turinčiu lemiamos įtakos verslui, vėl nurodomi Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės priimami teisės aktai (nurodė 61 proc. apklaustųjų dabar, lyginant su 52 proc. praėjusį laikotarpį). Anksčiau lygiaverčiai vertintas darbuotojų trūkumas dabar jau antroje vietoje (įvardijo 55 proc. respondentų dabar, lyginant su 40 proc. praėjusį laikotarpį). Trečią poziciją dalijasi net trys veiksniai: ES Mobilumo paketas ir jo pasekmės (50 ir 36 porc.), degalų kainos (50 ir 63 proc.) bei draudimo sąlygos ir kainos.

„Labai sumažėjo krovinių kiekis. Kuo tolyn, tuo blogyn. Išoriniai ir vidiniai politiniai viražai blogina mažųjų ir vidutinių vežėjų situaciją… Dirbama daug, kad būtų rezultatai”, – rašo apklausos dalyviai savo komentaruose.

Vertindami paskutinį praėjusiųjų metų pusmetį, respondentai nurodė, kad transportavimo ir sandėliavimo paslaugų apimtys sumažėjo. Kartu prognozuojama, kad tokia pati, tik kiekybiškai didesnė tendencija išliks ir ateityje. Tuo tarpu, transportavimo ir sandėliavimo kainos, tikėtasi, kad nepakis, tačiau reikšmingoms dalims sektoriaus dalyvių jos padidėjo arba sumažėjo. Dabar vėl viliamasi, kad kainos nepakis.

Atlyginimai nedidėja

Transporto sektoriaus darbuotojų skaičius bei atlyginimai sudaro dar vieną grupę, kurioje respondentų atsakymai indikuoja apie žmogiškųjų išteklių aspektus. Tiek pernai tikėtasi, tiek šiemet konstatuota, tiek ateityje prognozuojama, kad atlyginimai bei darbuotojų skaičius nepakis. Paskutiniais duomenimis daugėja manančiųjų, kad darbuotojų trūkumas taps ryškesniu, kai tuo tarpu jų atlyginimai nerodo tendencijų didėti.

Trečioji klausimų grupė rodo įmonių plėtros perspektyvas. Čia vertinamos investicijos į plėtrą ir gretinamos su svertiniu veiklos sąnaudų rodikliu. Jei pernai manyta, kad pinigų plėsti verslą daugiau nebus, tai metų sandūroje matosi jų didėjimas, o prognozėse panašiai tikimasi, kad investicijos nepakis ir didės. Papildomas dėmuo apie veiklos sąnaudas rodo, jog jos didėjo ir dar ženkliai didės.

Lūkesčiai mažėja

Apibendrinant ir lyginant su pirmosios apklausos duomenis konstatuotina, kad LVS transporto sektoriaus rinkos dalyvių lūkesčių indeksas krenta dėl mažėjančių transporto bei sandėliavimo paslaugų apimčių, o sektoriaus darbuotojų atlyginimai nedidėja, kaip tikėtasi.

LVS tiriamas Lietuvos transporto sektoriaus rinkos dalyvių lūkesčių indeksas skaičiuojamas kas pusmetį, apklausiant transporto grandine susietų įmonių vadovus ir vertinamas penkių balų sistema, kurioje aukščiausias reiškia palankiausius rodiklius. 2023 – 2024 metų sandūrą vertino daugiausia gegužės 30 d. Vilniuje vykusio Lietuvos vežėjų suvažiavimo delegatai.

Komentuodamas apklausos rezultatus, transporto įmonių Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje vadovas Rytis Petraitis pastebėjo rodiklių sąstingį bei transporto sektoriaus rinkos dalyvių nežinomybę: „Tai yra stagnaciją su nežinomybe bei ištvermę demonstruojančio sektoriaus rezultatai”, – tyrimo rezultatus apibendrina R. Petraitis.

Siekiant didesnės statistinės imties, LVS kviečia kuo daugiau transporto sektoriaus bei tiekimo grandine susijusių įmonių vadovų pasisakyti, toliau vertinant 2024 metų pirmąjį bei prognozuojant antrąjį pusmetį.

Apklausa: https://forms.gle/ngFanShAqexBiFAq7

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0