CARGONEWS

Lietuvos krovininio kelių transporto sektorius augo, bet dvišalio transporto operacijos susidūrė su iššūkiais

Pirmąjį 2024 m. pusmetį Lietuvos krovininio kelių transporto sektorius toliau demonstravo augimą, nors kai kurie segmentai susidūrė su iššūkiais.

Remiantis Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, krovinių apyvarta šiuo laikotarpiu išaugo 6,4 proc. ir pasiekė beveik 35 mlrd. tonkilometrių (tkm). Tai yra svarbus žingsnis į priekį, rodantis augančią transporto paklausą ir didėjančią Lietuvos transporto įmonių veiklos apimtį.

Kabotažas ir cross-trade operacijos tarp lyderių

Vienu iš stipriausių augimo segmentų išsiskyrė kabotažo operacijos, kurių apyvarta padidėjo daugiau nei penktadaliu – 20,7 proc. Kabotažas, kai kroviniai gabenami tarp dviejų užsienio šalių, tampa vis svarbesne Lietuvos vežėjų veiklos dalimi, atveriančia naujas rinkos galimybes. Cross-trade operacijos, arba vežimai tarp kitų nei Lietuva šalių, taip pat fiksavo augimą – jų apyvarta padidėjo 6,7 proc.

Vidaus vežimų segmente apyvarta padidėjo 7,8 proc., o tai rodo stabilų vidaus rinkos aktyvumą ir augančią prekių apyvartą Lietuvoje. Tačiau šis augimas buvo mažesnis nei tarptautiniuose segmentuose, kurie užima pagrindinę dalį Lietuvos transporto rinkoje.

Dvišalio transporto operacijos patyrė nuosmukį

Tuo tarpu dvišalio transporto operacijos, kai kroviniai yra pakraunami arba iškraunami Lietuvoje, susidūrė su iššūkiais. Šių operacijų apyvarta sumažėjo 3,4 proc., o tai gali rodyti tiek ekonominius iššūkius vidaus rinkoje, tiek pasikeitusius prekybos srautus. Šis nuosmukis kontrastuoja su bendru rinkos augimu ir pabrėžia poreikį iš naujo įvertinti šio segmento veiklos strategijas.

2024 m. pirmąjį pusmetį tarptautinio transporto operacijos, įskaitant kabotažą, „cross-trade“ ir dvišalius vežimus, sudarė net 94 proc. visos krovininio kelių transporto apyvartos.

Bendras 2024 m. pirmojo pusmečio rezultatas leidžia tikėtis tolesnio sektoriaus augimo, ypač jei bus sėkmingai sprendžiami dvišalio transporto iššūkiai ir tęsiama plėtra tarptautiniuose segmentuose. Lietuvos krovininio kelių transporto sektorius išlieka stiprus ir gebantis prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0