Profsąjungų aljansas: darbe išnaudojami 100-110 tūkst. užsieniečių vairuotojų

Lietuvoje daugėja prekybos žmonėmis, išnaudojimo darbe atvejų. Vien per praėjusius metus nagrinėta triskart daugiau bylų, kuriose dažniausiai – užsieniečiai, galbūt išnaudoti transporto srityje. Profsąjunga sako, kad tai yra ne pavieniai atvejai, o sistema. Tuo metu ministerija tikina, kad atvykėlių įdarbinimo tvarka sugriežtinta.

Darbą tolimųjų reisų vairuotoju vienoje lietuviškoje logistikos įmonių uzbekistanietis, atsisakęs viešintis, vadina klaida. Jis sako, kad turėjo per dieną uždirbti po 220 eurų, bet tokių pinigų negavo.

„Iš pradžių gaudavau po 120 eurų. Vėliau po 110. Tada po 100. Ir kaskart kažkokie išskaičiavimai, baudos. O sakė, kad už menką žalą vilkikui patiems nereiks mokėti, sumokės draudimas“, – pasakoja vyras.

Per praėjusius metus Profesinių sąjungų aljansas nagrinėjo apie 1100 bylų, kuriose žmonės galbūt buvo išnaudoti darbui transporto srityje: pavėžėjai, kurjeriai, tolimųjų reisų vairuotojai. Pasak aljanso pirmininko Audriaus Cuzanausko, situacija pablogėjo, nes per 2023-iuosius tokių bylų nagrinėta beveik triskart mažiau.

„Kas pas mus kreipiasi į profesinę sąjungą, kada mes analizuojame tuos pačius dokumentus ir su kuo darbuotojai ateina – mes tiesiog idealiai matom tuos atvejus, kad tai yra prekyba žmonėmis ir išnaudojimas priverstiniam darbui“, – pabrėžia Profesinių sąjungų aljanso vadovas.

Šiuo metu labdaros organizacija „Caritas“ dirba su beveik 30 asmenų, galbūt nukentėjusių nuo priverstinio darbo. „Carito“ atstovė Ieva Čičelytė sako, kad užsieniečiai, atvykstantys iš Azijos, mokantys tik gimtąją kalbą, turintys žemą išsilavinimą, yra lengvas grobis išnaudotojams.

„Galima duoti pasirašyti bet ką, galima reikalauti susimokėti už bet ką. Pavyzdžiui, už įvairius kursus, už tai, kad tu gyveni kažkokioje vietoje, už tai, kad tu padarai autoįvykį, už tai, kad tu kažką sugadini savo darbe. Tada žmonės išsunkiami ir po to jiems pasakoma: „Sudie“, – nurodo I. Čičelytė.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos atstovo, transporto sektorius – vienas rizikingiausių dėl didelio užsieniečių įdarbinimo skaičiaus. Tačiau tendencijos džiugina, nes atvykėliai ginti savo teisių kreipiasi vis dažniau.

„Nebėra tos baimės kreiptis į valstybinę instituciją. Kiek teko bendrautis su tais pačiais užsieniečiais, jie dažnai bijo kreiptis į valstybines institucijas, galvoja, kad juos visus deportuos“, – pažymi Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Gediminas Noreika.

Tačiau profesinės sąjungos pirmininkas žeria kritikos valstybinėms institucijoms.

„Kad karalius yra nuogas, tai yra faktas. Jie vadina, kad tai yra tiesiog „atvejai“. Kažkoks nesusipratimas, nesusikalbėjimas – tam tikri „atvejai“. Čia yra ne „tam tikri atvejai“, mes kalbam apie 100-110 tūkstančių užsieniečių, kurie dirba transporto sektoriuje, o valstybinės institucijos tai vadina „atvejais“, – piktinasi Profesinių sąjungų aljanso vadovas.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės, nuo šių metų užsieniečių įdarbinimo tvarka yra sugriežtinta, siekiant užtikrinti teisingas darbo sąlygas atvykėliams.

„Darbdaviai yra vertinami, ar jie tą veiklą vykdo netrumpiau nei šešis mėnesius, taip pat ar neužsiima fiktyvia veikla, taip pat nėra bausti už įvairius pažeidimus. Nustatyta šiais metais beveik 25 tūkstančių kvota, kuri taikoma naujai atvykusiems. Ji nėra taikoma, kas jau yra atvykę“, – nurodo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

Praėjusiais metais ikiteisminiuose tyrimuose 13 atvykėlių iš trečiųjų šalių pripažinti prekybos žmonėmis aukomis. Daugelis dirbo transporto srityje.

Čia – LRT siužetas (video).