CARGONEWS

Lietuvos transporto sektorius rodo stabilizavimosi ženklus – svarbu tinkamai pasirinkti eksporto rinkas

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad Lietuvos transporto sektorius atsigauna po sudėtingo laikotarpio. Statistika atskleidžia stabilizavimosi signalus, o pirmieji atsigavimo ženklai matomi tiek verslo nuotaikose, tiek naujų puspriekabių ir vilkikų registracijų skaičiuose. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tolesnė plėtra priklausys nuo tinkamai pasirinktų eksporto rinkų.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika, kuri apima Lietuvos transporto įmonių apklausas bei puspriekabių ir vilkikų registracijų duomenis, rodo, kad situacija Lietuvos transporto sektoriuje toliau stabilizuojasi. Tikėtina, jog matomi ir pirmi sektoriaus atsigavimo požymiai.

Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros apklausos rodo, kad Lietuvos transportininkų nuomonė apie verslo padėtį (skaičiuojamas 12 mėn. slankusis vidurkis) 2025 m. vasarį buvo 2011 m. žemumų lygyje, tačiau iš kitos pusės – situacija kurį laiką nebeblogėja. Tuo tarpu Valstybės duomenų agentūros pirmą kartą registruotų transporto priemonių duomenys rodo, kad tiek puspriekabių, tiek ir puspriekabių vilkikų registracijų apimtys atsispyrė nuo neseniai pasiekto dugno.

Naujų puspriekabių registracijų 12 mėn. slankusis vidurkis šių metų vasarį buvo toks pat žemas kaip ir 2021 m. balandį, pandemijos metu. Kita vertus, vasarį naujų puspriekabių registracijų apimtys buvo didžiausios per paskutinius 4 mėnesius. Pozityviai atrodo ir puspriekabių vilkikų registracijų duomenys: vasarį šis rodiklis pasiekė aukščiausią lygį per paskutinius 8 mėnesius.

„Matome aiškius ženklus, kad Lietuvos transporto sektorius jau atsispiria nuo dugno. Europos ekonomikos atsigavimas ir mažėjančios palūkanų normos sudaro palankias sąlygas tolesniam augimui. Tačiau transporto bendrovėms dabar itin svarbu atsakingai rinktis eksporto rinkas, kad šis atsigavimas būtų tvarus,“ – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau pradėjo mažinti bazines palūkanas, o rinka tikisi, kad iki birželio mėnesio jos pasieks 2 proc. Tai reikš ir mažesnes 3 bei 6 mėnesių EURIBOR palūkanas, todėl finansavimas verslui taps pigesnis.

V. Žagūnis atkreipia dėmesį į Europos Komisijos transporto bendrovių apklausas, kurios padeda nustatyti, kuriose rinkose transporto paslaugų paklausa auga sparčiausiai.

Šiuo metu išsiskiria trys pagrindinės kryptys. Pirmiausia – Vokietija ir Austrija. Europos Komisijos duomenimis, Austrijos transporto bendrovių optimizmas šiuo metu yra didžiausias visoje ES, o Vokietijos ekonomikos atsigavimas skatina ir šių rinkų transporto paslaugų paklausą.

Antri geriausi transporto įmonių lūkesčiai ES yra Italijoj. Kadangi Italijos pramonė glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos gamintojais, Vokietijos ekonomikos augimas turės teigiamą poveikį ir Italijos transporto sektoriui. Trečia – Skandinavijos šalių rinka, kur transporto bendrovės rodo didžiausią lūkesčių augimą nuo 2024 m. pradžios. Be to, Skandinavijos regione, kaip ir Baltijos šalyse, dominuoja kintamos palūkanų normos, todėl mažėjant palūkanoms, verslo aktyvumas šiame regione gali sparčiai didėti.

„Lietuvos transporto sektoriaus atsigavimas jau prasidėjo, tačiau jo sparta priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir tinkamai pasirinktų plėtros krypčių. Dabar svarbiausia – veikti strategiškai ir investuoti į tas rinkas, kuriose augimas yra tvarus ir ilgalaikis,“ – apibendrina V. Žagūnis.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0