CARGONEWS

Vežėjai: trūkstamos darbo jėgos importui trukdo migracijos ribojimai

Dirbančiųjų transporto sektoriuje skaičius pernai augo 5,8 proc. iki 154,9 tūkst., tačiau dėl toliau jaučiamo vairuotojų trūkumo papildomų darbuotojų trečiosiose šalyse ieškantys vėžėjai sako susiduriantys su migracijos ribojimais, ketvirtadienį rašo portalas „Verslo žinios“.

„Atidarėme įdarbinimo biurus Kazachstane ir Kirgizijoje, siekdami pritraukti ir įdarbinti kvalifikuotų vairuotojų iš šių regionų. Tačiau dabartinė teisinė aplinka kelia papildomų iššūkių dėl imigracijos apribojimų“, – portalui sakė „Girtekos“ atstovė Vilma Jurgaitienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė verslą ramina, sakydama, kad jei reikės daugiau darbuotojų, „Vyriausybė ir ypač SADM palaimins tą sprendimą ir net nesiginčys“.

BNS, remdamasis Migracijos departamento duomenimis, rašo, kad šiems metams nustatyta užsienio darbuotojų kvota Lietuvoje siekia 24,8 tūkst., kai 2024 metais ji siekė 40,25 tūkst.

***

MIGRANTŲ IMPORTUOSIME DAR?

Vytautas Sinica, Seimo narys

Reikia turėti tiek įžūlumo. Lietuvoje jau per 160 tūkstančių vien darbo migrantų iš už ES ribų, didžiausia jų dalis būtent pervežimų sektoriuje, bet vežėjams vis per mažai. Sako, darbo jėgos nėra.

Na, Lietuvoje yra 170 tūkstančių bedarbių, nedarbo lygis siekia 9,2 ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Vežėjų pelno maržos milžiniškos, čia jums ne koks restoranų sektorius, kur skaičiuojamas kiekvienas euras.

Jeigu vežėjai reikšmingai pakeltų savo darbuotojams algas ar bent dienpinigių apskaičiavimą (kurio landomis naudodamiesi ir sutaupo milžiniškas lėšas savo darbuotojų sąskaita), didelė dalis to tariamo migrantų poreikio būtų padengta Lietuvos piliečiais. Vienu metu būtų nušauti trys zuikiai: sumažinti migracija, padidintas vartojimas ir surinkta, profsąjungų skaičiavimais, gal net iki milijardo per metus papildomų lėšų į gynybos biudžetą.

Vežėjai, ką manote? Gal gana propaguoti modernią vergovę ir reikalauti pigios darbo jėgos? Ir dar iš kairiosios valdžios, kuri turėti ginti dirbančiųjų interesus.

Primenu, kad plačiau apie tai ir visus kitus masinės imigracijos aspektus mano naujoje knygoje „Kolonizacija“.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0