Lietuvos krovininio kelių transporto eksportas toliau traukiasi (PAPILDYTA Eurostat informacija apie ES kelių transporto raidą)

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas sudarė per 1,37 mlrd. eurų – 0,7 proc. arba 9,3 mln. eurų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Neigiamos tendencijos tęsiasi po to, kai 2024 metais pirmą kartą per 15 metų buvo fiksuotas metinis eksporto sumažėjimas 2,7 proc. iki 5,69 mlrd. eurų, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) rinkos apžvalgoje.

Iki tol transporto paslaugų eksporto kritimas buvo užfiksuotas tik 2009 m., kai sektorių smarkiai paveikė pasaulinė finansų krizė.

TTLA vadovo Povilo Drižo teigimu, šie duomenys rodo, kad Lietuvos krovininio kelių transporto sektorius susiduria su vis didesniais iššūkiais, kuriuos lemia tiek vidaus, tiek išorės veiksniai.

„Sparčiai augantys atlyginimai ir veiklos sąnaudos Lietuvoje didina spaudimą tarptautinėje aplinkoje konkuruojančioms transporto įmonėms. Be to, griežtėjanti imigracijos politika riboja galimybes pritraukti vairuotojus iš trečiųjų šalių, o tai dar labiau apsunkina sektoriaus veiklą“, – sako P. Drižas.

Pasak jo, Lietuvos įmonės konkuruoja ne tik su Vakarų Europos, bet ir su kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių vežėjais, kurių veiklos sąnaudos yra gerokai mažesnės.

Didžiausią spaudimą Lietuvos vežėjai patiria konkuruodami su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Čekijos ir kitų šalių vežėjais, kurių daugumoje veiklos sąnaudos yra pastebimai mažesnės nei Lietuvoje, teigiama TTLA apžvalgoje.

Dar vienas svarbus veiksnys – darbo jėgos trūkumas. Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 15 proc. profesionalių vairuotojų – tai viena didžiausių proporcijų ES. Pasak P. Drižo, Europos šalys pasuko skirtingais keliais spręsdamos vairuotojų trūkumo problemą: vienos, kaip Lenkija ar Vengrija, supaprastino imigracijos procedūras ir aktyviai pritraukia darbo jėgą iš trečiųjų šalių.

Kitos, tarp jų ir Lietuva, pasirinko griežtesnį kelią – įvedė kvotas, padidino reikalavimus darbdaviams ir nustatė aukštesnį įdarbinimo slenkstį užsieniečiams, teigia P. Drižas. Jis priduria – šie sprendimai, nors ir grindžiami vidaus politikos tikslais, gali riboti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, kur lankstumas tampa vis svarbesniu veiksniu.

„Imigracijos politika tampa ne tik socialinės, bet ir ekonominės konkurencijos įrankiu. Transporto sektoriuje tai ypač aktualu, kadangi Europa šiuo metu susiduria su 500 tūkst. siekiančiu vairuotojų trūkumu. Šalys, kurios geba greitai ir efektyviai pritraukti darbo jėgą, įgyja akivaizdų pranašumą. Jei Lietuva nesubalansuos saugumo, darbo rinkos apsaugos ir verslo poreikių, rizikuojame prarasti tvirtas konkurencines ir ekonomines pozicijas, kurias ilgai kūrėme“, – pabrėžia P. Drižas.

TTLA atkreipia dėmesį, kad siekiant išlaikyti sektoriaus konkurencingumą, būtina peržiūrėti reguliacinę aplinką, skatinti inovacijas, investuoti į logistikos infrastruktūrą bei ieškoti lankstesnių sprendimų darbo rinkos imigracinės politikos srityje.

***

Čia – nauja išsami Eurostat informaciją apie ES kelių transporto raidą pastaraisiais metais pagal įvairius kriterijus (taip pat Lietuvos rodikliai). Geriausiu atveju galima kalbėti apie situacijos stabilizavimą. Bet perspektyvos lieka neaiškios.