Via Baltica finišo tiesiojoje: Lenkija ir Lietuva pašalina paskutines „siauras vietas“ strateginiame koridoriuje

2025 m. rudenį Baltijos šalys sulauks to, ko laukė du dešimtmečius: pilnavertės greitkelio Via Baltica atkarpos, jungiamosios Varšuvę su Kaunu ir toliau su Ryga bei Talinu. Du paskutiniai „siauri taškai“ – Lenkijos Lomžos aplinkkelis ir Lietuvos A5 kelio ruožas iki sienos – bus užbaigti iki kitų metų pabaigos. Tai įvykis, kuris keičia ne tik logistiką, bet ir viso regiono strateginį stabilumą.

Lenkija: Lomžos aplinkkelis

Lenkijos Via Baltica atkarpa driekiasi daugiau kaip 300 kilometrų nuo Varšuvos iki sienos Budziske. Beveik visas kelias jau veikia kaip greitkelis su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi. Išimtis buvo Lomžos aplinkkelis – čia eismas vis dar vyksta viena važiuojamąja dalimi. 2025 m. rugsėjį Lenkijos kelių direkcija (GDDKiA) žada atidaryti antrąją juostą. Po to visas Lenkijos maršrutas bus visiškai baigtas: nuo sostinės iki sienos – be šviesoforų, siaurų vietų ir pavojingų lenkimų priešpriešiais.

Lietuva: A5 kelias iki sienos

Lietuvos pusėje darbai taip pat pasiekė finišo tiesiąją. A5 kelias, einantis iš Kauno per Marijampolę iki Lenkijos sienos, beveik visas išplatintas iki keturių juostų. Likęs paskutinis maždaug 40 kilometrų ruožas šiuo metu intensyviai rekonstruojamas. Čia atsiras naujos sankryžos, tiltai, moderni kelio ženklinimo sistema ir poilsio aikštelės sunkvežimiams bei lengviesiems automobiliams.

Valdžia žada visus darbus užbaigti iki 2025 m. pabaigos. Vien per šiuos metus statybininkai modernizuos septynis tiltus, rekonstruos dešimties kilometrų pasienio ruožą ir jau atidarė šiuolaikišką stovėjimo aikštelę transportui. Projektas finansuojamas ne tik iš nacionalinio biudžeto, bet ir ES lėšomis: Briuselis Lietuvai skyrė 48 mln. eurų, o bendra suma siekia šimtus milijonų.

Kiek sutaupoma laiko ir kuro

Šiandien kelionė iš Varšuvos į Kauną sunkvežimiams trunka apie 7,5 valandos. Pagrindiniai vėlavimai susidaro siauruose ruožuose prie Lomžos ir prie Lietuvos sienos, kur kelias susiaurėja iki vienos juostos.
Po projekto užbaigimo kelionės laikas sutrumpės maždaug 1 valanda – iki 6,5 valandos.

Be to, jei iš kelio maršruto dings vienos valandos prastovos, tai reiškia minus 30–35 litrai dyzelino (apie 180–200 zlotų arba 40–45 eurai) kiekvienai kelionei. Didelė įmonė, turinti 50–100 sunkvežimių, per metus gali sutaupyti šimtus tūkstančių eurų.

Ką tai duoda vežėjams ir verslui

Verslui tai reiškia tris aiškius privalumus. Pirma – greitį. Sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai daugiau nebestrigs vienos juostos ruožuose: kelionės laikas taps prognozuojamas, pristatymo grafikai – stabilesni. Antra – pinigus. Kuo mažiau spūsčių ir priverstinių sustojimų, tuo mažiau degalų ir darbo laiko sunaudojama. Viena transporto priemonė galės atlikti daugiau reisų per tą patį laiką – tai tiesioginė įmonių ekonomija. Trečia – saugumą. Atskirti srautai ir modernios sankryžos žymiai sumažins avarijų riziką, o tai reiškia mažesnes draudimo išlaidas ir prastovas.

Prekybos tinklams tai reiškia šviežesnes prekes lentynose, pramonei – laiku pristatytas žaliavas ir įrangą. Investuotojams – patrauklesnį regioną, kuriame tampa verta statyti sandėlius ir logistikos centrus.

„Suvalkų koridoriaus“ faktorius

Yra ir geopolitinis aspektas. Via Baltica eina per vadinamąjį Suvalkų koridorių – siaurą ruožą tarp Lenkijos ir Lietuvos, jungiantį Baltijos šalis su likusia ES dalimi. NATO tai yra strateginis maršrutas, o verslui – vienintelis patikimas sausumos koridorius. Jo modernizacija didina regiono atsparumą bet kokiomis aplinkybėmis.

Iki darbų pabaigos vežėjams teks taikytis su laikinais apribojimais: naktiniais uždarymais, susiaurintomis juostomis, apvažiavimais. Be to, 2025 m. vasarą Lenkija pratęsė laikiną pasienio kontrolę dėl migracijos situacijos. Tai Šengeno zona, bet atrankiniai patikrinimai galimi, ir piko valandomis pasitaiko uždelsimų.

Iki 2025 m. spalio kelias iš Varšuvos į Kauną taps pilnaverčiu greitkeliu, o iki metų pabaigos visas koridorius per Lenkiją ir Lietuvą veiks nauju formatu. Vežėjams tai reikš mažiau prastovų, ekonomikai – prekybos ir investicijų augimą, o gyventojams – saugesnes ir patogesnes keliones.