Prancūzija sustoja: kaip „juodasis ketvirtadienis“ rugsėjo 18 d. paveiks visos Europos logistiką

Rytoj, rugsėjo 18 dieną, Prancūzijos transporto sistema patenka į maksimalios turbulencijos zoną. Profesinės sąjungos paskelbė nacionalinį streiką, kuris grasina paralyžiuoti pagrindines šalies transporto arterijas. Europos logistikai, kurioje Prancūzija yra svarbiausias tranzito mazgas, šis įvykis – ne tik vietinė problema, bet ir rimtas iššūkis, kuris atsilieps vėlavimais ir nuostoliais nuo Lisabonos iki Vilniaus.  

Rugsėjo 18 d. streikas: kas streikuoja ir kokie jų reikalavimai?

Streike dalyvauja plati profesinių sąjungų koalicija, apimanti beveik visus transporto pramonės sektorius. Nors kiekviena šaka turi savų specifinių nusiskundimų, visus dalyvius vienija protestas prieš bendrą vyriausybės ekonominę politiką, būtent – prieš 2026 metų biudžeto projektą. Profesinės sąjungos jį vadina „žiauraus taupymo biudžetu“.

Biudžeto projekte numatomas didelis valstybės išlaidų mažinimas, o tai, profesinių sąjungų nuomone, tiesiogiai paveiks darbuotojus. Kalbama apie galimą medicininių išmokų mažinimą, socialinių pašalpų įšaldymą ir viešųjų paslaugų finansavimo apkarpymą.

Profesinės sąjungos reikalauja visiško atlyginimų indeksavimo atsižvelgiant į infliacijos lygį, kuris išlieka aukštas. Jos teigia, kad realios darbuotojų pajamos mažėja, o darbo krūvis didėja.

Transporto srities darbuotojai pasisako prieš darbo sąlygų bloginimą. Geležinkelininkai kritikuoja „sunkaus jų darbo pobūdžio nepripažinimą“, o aviacijos darbuotojai protestuoja prieš planus atšaukti kai kurias valstybines šventes kaip darbo dienas, dėl ko būtų prarandami priedai prie atlyginimo.

Kas tiksliai įvyks? Kolapso židiniai

Streikas yra kompleksinio pobūdžio ir vienu metu smogia į tris pagrindines kryptis:

Oro susisiekimas: Protestuose dalyvaus oro eismo dispečeriai ir didžiausių oro uostų antžeminės tarnybos, įskaitant pagrindinį šalies krovinių centrą – Paryžiaus Šarlio de Golio (CDG) oro uostą. Tikimasi masinių skrydžių atšaukimų ir daugelio valandų vėlavimų. Kroviniai, atvykstantys į CDG tolesniam transportavimui po Europą, rizikuoja „pakibti“ sandėliuose neribotam laikui. Tai ypač kritiška skubiems ir vertingiems kroviniams: farmacijai, elektronikai, automobilių komponentams.

Geležinkelis: Prie streiko prisijungia nacionalinis operatorius SNCF. Pasekmės – krovininių traukinių eismo sustabdymas arba rimti sutrikimai. Tai tiesioginis smūgis intermodaliniams pervežimams. Konteineriai, keliaujantys iš uostų (Havre, Marselis) į žemyno gilumą – Vokietiją, Šveicariją, Italiją – negalės būti pristatyti pagal grafiką.

Miesto ir priemiesčio transportas: Sustos viešojo transporto darbas didžiausiose aglomeracijose, visų pirma Paryžiuje (RATP). Tai – klastingiausias smūgis autovežėjams. Nors vilkikų vairuotojai nestreikuoja, jie taps situacijos įkaitais. Viešojo transporto nebuvimas sukels transporto kolapsą keliuose. Paryžiaus žiedinis kelias (Périphérique) ir pagrindinės automagistralės (A1, A6, A4) virs daugiakilometrinėmis stovėjimo aikštelėmis. „Paskutinės mylios“ pristatymas ir pravažiavimas per tankiai apgyvendintus rajonus taps praktiškai neįmanomi.

„Juodasis ketvirtadienis“ Prancūzijoje – tai dar vienas visos Europos logistikos pramonės atsparumo išbandymas. Jis dar kartą įrodo, kad mūsų versle gebėjimas greitai prisitaikyti ir efektyviai valdyti informaciją yra vertinamas ne mažiau nei tvarkingas vilkikas ir pilnas degalų bakas.