Lietuva atsisako vinječių: kiek vežėjai už kelius mokės nuo 2027 metų

Penkių ašių "Euro VI" vilkikas su puspriekabe per keturias savaites aštuonis kartus nuvažiuoja mokamus A1 kelio ruožus tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kiekvieną kartą vis kitą dieną. Dabar tokiam grafikui pakanka 138 eurus kainuojančios mėnesio vinjetės. Nuo 2027 m. sausio tos pačios kelionės kainuos 266,21 euro. Skirtumas – 128,21 euro, beveik 93 proc. Retų ir trumpų reisų atveju rezultatas gali būti kitoks.

Lietuva rengiasi vinjetes pakeisti "Via Toll" sistema, pagal kurią mokestis bus skaičiuojamas už nuvažiuotus kilometrus. Sistemą planuojama paleisti 2027 m. sausio 1 d., o tarifus jau patvirtino Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Naujos taisyklės bus taikomos ir Lenkijos vežėjams.

Šiuo metu vinjetė suteikia teisę nustatytą laiką važiuoti mokamais keliais, nepriklausomai nuo nuvažiuoto atstumo. Sunkiajam "Euro VI" junginiui su priekaba dienos vinjetė kainuoja 23 eurus, savaitės – 68, mėnesio – 138 eurus. Nuo 2026 m. liepos 1 d. ilgesnio galiojimo vinjetės nebeparduodamos. Visos 2026 metais įsigytos vinjetės nustos galioti 2027 m. sausio 1 d. "Via Lietuva" žada grąžinti pinigus už nepanaudotą laikotarpį, tačiau išsami tvarka dar nepaskelbta.

Mokėti turės N1 kategorijos krovininių automobilių (iki 3,5 t), N2 (daugiau kaip 3,5 t, bet ne daugiau kaip 12 t) ir N3 (daugiau kaip 12 t) valdytojai, taip pat M2 ir M3 kategorijų autobusų valdytojai. Šių autobusų keleivių vietų skaičius, neįskaitant vairuotojo, viršija aštuonias, o leidžiamoji didžiausioji masė atitinkamai neviršija 5 t arba viršija 5 t. Ši masė apima transporto priemonės ir krovinio leistiną bendrą svorį, nurodytą dokumentuose. M1 kategorijos lengvieji automobiliai mokesčio nemokės.

Mokamų kelių tinklas išplėstas dar 2025 m. liepą: į jį įtrauktas 21 krašto kelių ruožas, kurių bendras ilgis 1 151 km. "Via Lietuva" duomenimis, mokamų kelių tinklas pasiekė 2 851 km. Tad apvažiavimas vietoj magistralės taip pat gali būti mokamas. Į sąskaitą pateks tik kilometrai oficialiai nustatytuose mokamuose ruožuose.

Kiek kainuos kilometras

Tarifas priklausys nuo transporto priemonės kategorijos, masės, ašių skaičiaus ir taršos rodiklių. "Euro" standartas apibūdina teršalų išmetimą, o atskira CO₂ klasifikacija – anglies dioksido emisiją. Toliau pateikti pirmosios, bazinės CO₂ klasės tarifai, patvirtinti 2026 m. birželio 30 d. LTSA įsakymu Nr. 2BE-97. Jie įsigalios sausio 1 d.

N3 kategorijos "Euro VI" sunkvežimiui, turinčiam ne daugiau kaip tris ašis, nustatytas 0,111 euro/km tarifas, keturių ašių transporto priemonei – 0,115 euro/km, penkių ir daugiau ašių – 0,118 euro/km. Junginio ašys skaičiuojamos kartu: dvi vilkiko ir trys puspriekabės ašys sudaro penkias. Todėl įprastam penkių ašių junginiui taikoma 0,118 euro/km. Penkių ašių "Euro V", "Euro IV" ir "Euro III" transporto priemonėms tarifai atitinkamai sieks 0,141, 0,165 ir 0,189 euro/km.

Dviejų ašių N2 kategorijos "Euro VI" sunkvežimiui nustatytas 0,074 euro/km tarifas, tos pačios emisijos klasės N1 kategorijos furgonui – 0,035 euro/km. Tarifą sudaro infrastruktūros dalis, susijusi su kelių tiesimu, priežiūra ir valdymu, bei aplinkosauginė dalis, susijusi su CO₂. Kiekvieno reiso išmetamosios dujos atskirai nematuojamos: taikoma patvirtinta tarifų lentelė pagal transporto priemonės duomenis.

Kiek mokės vežėjas: keturi scenarijai

Pirmasis pavyzdys – tranzitas iš Lenkijos per Lietuvą į Latviją, važiuojant per Kauną ir Panevėžį. Oficialiai apmokestinami ruožai: A5 nuo 7,60 iki 96,74 km, A8 nuo 7,50 iki 87,86 km, A10 nuo 4,57 iki 66,10 km. Jų ilgis: 89,14 + 80,36 + 61,53 = 231,03 km. Tai tik šių trijų ruožų atstumas, be juos jungiančių kelių.

Penkių ašių N3 kategorijos "Euro VI", priklausančio pirmajai CO₂ klasei, skaičiavimas būtų toks: 231,03 × 0,118 = 27,26 euro į vieną pusę ir 54,52 euro važiuojant tais pačiais ruožais pirmyn ir atgal. "Euro V" atveju būtų 32,58 ir 65,15 euro. Viso reiso sąskaita gali būti didesnė, nes čia dar neįtraukti jungiamieji keliai, galimai mokamas A1 ruožas prie Kauno ir tikrosios įvažiavimo bei išvažiavimo vietos. Šios sumos taikomos tik aiškiai išvardytiems ruožams.

Važiuojant tik į vieną pusę, 2026 m. dienos vinjetė už 23 eurus yra 4,26 euro (18,5 proc.) pigesnė už naują mokestį. Jei automobilis grįžta kitą dieną, dvi dienos vinjetės kainuoja 46 eurus, o savaitės – 68 eurus. Pagal "Via Toll" už tuos pačius tris ruožus pirmyn ir atgal tektų mokėti 54,52 euro, arba 8,52 euro (18,5 proc.) daugiau. Jei abi kelionės atliekamos per vienos dienos vinjetės galiojimo laiką, skirtumas būtų dar didesnis. Palyginimas visada priklauso nuo reisų grafiko.

Antrasis pavyzdys – reguliarūs vežimai A1 keliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Visas kelias yra maždaug 311 km ilgio, tačiau oficialiame sąraše apmokestinami 10–91 ir 103–304 km ruožai, iš viso 282 km. Penkių ašių "Euro VI" pravažiuoti visus šiuos ruožus kainuotų 282 × 0,118 = 33,28 euro. Konkrečių kelionių tarp sandėlių apmokestinamas atstumas gali būti mažesnis.

Tarkime, sunkvežimis keturias savaites du kartus per savaitę, kiekvieną kartą skirtingą dieną, įveikia visus 282 mokamus A1 kilometrus. Aštuonios kelionės pagal "Via Toll" kainuotų 266,21 euro. 2026 metais mėnesio vinjetė už 138 eurus yra pigesnė už aštuonias dienos vinjetes, kurios kainuotų 184 eurus, ir keturias savaitės vinjetes už 272 eurus. Išlaidos išaugtų 128,21 euro, arba 92,9 proc. Jei toks grafikas tęstųsi 12 mėnesių, būtų 3 194,50 euro vietoj 1 656 eurų. Dešimties vienodų automobilių parkui metinis skirtumas viršytų 15 tūkst. eurų, jei tarifai nesikeistų.

Trečiasis pavyzdys – senesnio ir naujesnio sunkvežimio palyginimas tame pačiame 282 km ruože. Penkių ašių "Euro V" sumokėtų 39,76 euro, "Euro VI" – 33,28 euro. Skirtumas būtų 6,49 euro už reisą, 51,89 euro už aštuonis reisus per mėnesį ir 622,66 euro už 96 reisus per metus. "Euro IV" už tą patį atstumą mokėtų 46,53 euro, "Euro III" – 53,30 euro. Ašių skaičius, CO₂ klasė ir atstumas visais atvejais vienodi. Skaičiuojant mėnesio ir metų sumas apvalinta galutinė suma, o ne kiekviena tarpinė įmoka.

Ketvirtasis pavyzdys – N1 kategorijos "Euro VI" furgonas. Už 100 mokamų kilometrų jis mokėtų 3,50 euro, o 2026 metų dienos vinjetė be priekabos kainuoja 7 eurus. Tačiau už visus 282 mokamus A1 kilometrus susidarytų 9,87 euro. Retoms trumpoms kelionėms nauja sistema gali būti pigesnė, ilgoms reguliarioms – brangesnė. Lenkijos "e-TOLL" paprastai taikoma transporto priemonėms ir junginiams, kurių masė viršija 3,5 t, bei autobusams. Lietuvoje mokestis apims ir N1 furgonus.

Kaip bus mokama ir kas atsakys už pažeidimus

Spalio 28 d. "Via Lietuva" pranešė, kad vairuotojas kelionę galės registruoti programėle savo išmaniajame telefone. Prieš reisą ją reikės įjungti, o baigus kelionę – sustabdyti registravimą. Koordinates nustatys GNSS, pasaulinė palydovinės navigacijos sistema, apimanti ir GPS. Pagal jas sistema apskaičiuos mokamais keliais nuvažiuotą atstumą. Numatyti atsiskaitymai banko kortelėmis, elektronine bankininkyste ir suderinamomis degalų kortelėmis; vinječių pardavimo vietose mokesčio mokėti nebebus galima.

Sistemą kurianti "Kapsch TrafficCom" savo įrenginio ir specialios programėlės derinį vadina pirmuoju tokio tipo sprendimu. Tai pačios bendrovės teiginys: nepriklausomo patvirtinimo, kad jis pirmasis pasaulyje, nėra. Vežėjams svarbiausia bus programėlės veikimo patikimumas.

Alternatyva telefonui bus OBU (angl. On-Board Unit) – transporto priemonėje montuojami elektroniniai maršruto registravimo įrenginiai, taip pat suderinamos EETS paslaugos. EETS – Europos elektroninės kelių rinkliavos paslauga, leidžianti per patvirtintą tiekėją mokėti keliose šalyse. Spalio 22 d. "Via Lietuva" pranešė apie pirmuosius susitarimus dėl "Magveda" ir "Simbiotecha" įrenginių integravimo. Bandymai tęsiami. Lenkijos "e-TOLL" įrenginys savaime dar nereiškia suderinamumo su "Via Toll".

Retoms kelionėms taip pat numatytas iš anksto apmokamas maršruto bilietas. Turėtų veikti registracija asmeninėje paskyroje ir įvairūs elektroninio atsiskaitymo būdai. Kaip užsienio bendrovė prijungs transporto priemonę ir kurie paslaugų teikėjai bus pasirengę pirmajai darbo dienai, valdžios institucijos dar turi paaiškinti.

O jei programėlė nebuvo įjungta, dingo internetas, išsikrovė telefonas arba kelionė baigta per klaidą? Lapkričio 3 d. išsamių viešų instrukcijų tokiems atvejams dar nėra. Taip pat neaišku, kaip atkurti neužregistruotą maršrutą ir apskųsti neteisingai apskaičiuotą mokestį. Negalima tikėtis, kad techninis sutrikimas automatiškai panaikins mokestį ar baudą.

Už nesumokėtą kelių mokestį pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnį numatyta 700–1 000 eurų bauda. Ji gali būti skirta vairuotojui, transporto priemonės savininkui ar valdytojui – fiziniam asmeniui – arba įmonės vadovui. Pagal šiuo metu LTSA taikomą tvarką, kai transporto priemonė priklauso juridiniam asmeniui, protokolas pirmiausia surašomas vadovui. Per 30 kalendorinių dienų nuo protokolo išsiuntimo jis gali nurodyti vairavusio asmens duomenis. Tinkamai pateikus duomenis, pirminis protokolas panaikinamas ir naujas surašomas nurodytam asmeniui. Atsakomybė vertinama konkrečioje byloje.

Vairuotojas, nesutinkantis su atsakomybe už apmokėjimą, gali LTSA pateikti rašytinius įrodymus apie pareigų pasiskirstymą įmonėje: darbo sutartį, pareigybės aprašymą, susirašinėjimą. Kameros atpažins registracijos numerius, o sistema tikrins mokėjimo būseną. "Via Lietuva" duomenimis, dabar veikia apie 450 kontrolės vietų. 2027 metais planuojama įrengti dar 216 kamerų ir padidinti tinklą maždaug iki 670 vietų. Naujos kameros bus įrengiamos per metus, todėl visa infrastruktūra sausio 1 d. dar neveiks.

Tam tikros išimtys numatytos specialiajam transportui, vietinio susisiekimo keleiviniams maršrutams ir neįgaliesiems vežti pritaikytoms transporto priemonėms. LTSA taip pat skelbė apie 50 proc. nuolaidą tam tikriems žemės ūkio produkcijos vežimams ir elektra ar vandeniliu varomam transportui, 40 proc. – biometanu varomoms transporto priemonėms. Tikslias lengvatų sąlygas ir reikalingus dokumentus, ypač užsienio vežėjams, dar būtina patikrinti pagal teisės aktus. Visam žemės ūkio bendrovės transporto parkui automatinė nuolaida nepažadėta.

Kodėl Lietuva keičia taisykles ir kas dar neaišku

Valstybė ketina rinkliavos lėšas skirti Kelių fondui, keliams ir tiltams. 2025 metais kontrolės sistemos užfiksavo 758 096 galimus kelių mokesčio nesumokėjimo atvejus, tačiau LTSA faktiškai išnagrinėjo apie 40 proc. jų. Susisiekimo ministerija prognozavo, kad išsamiau nagrinėjant pažeidimus 2026 metais papildomai būtų galima surinkti apie 30 mln. eurų. Tai prognozė, o ne faktiškai gautos pajamos; automatinių fiksavimų skaičius taip pat nėra galutinių baudų skaičius. Pagal ES taisykles iki 2030 m. pagrindiniame transeuropiniame tinkle sunkiajam transportui numatyta atsisakyti laiko pagrindu taikomų vinječių, su nustatytomis išimtimis.

Lietuvos projektas ne kartą vėlavo. Sutartis su "Kapsch TrafficCom" sudaryta 2026 m. vasario 6 d., bandymai pradėti rugsėjį. Tuomet "Via Lietuva" skelbė užbaigusi apie 70 proc. darbų ir planavo bandymus iki lapkričio. Rudenį integruojami įrangos tiekėjai. Lapkričio 3 d. viešai paskelbto patvirtinimo, kad baigti visi bandymai ir parengtos visos naudotojams skirtos paslaugos, dar nėra.

Naujoji tvarka paveiks ir 2026 metais sudarytas 2027 metų vežimo sutartis. Jei reiso kaina fiksuota, papildomos kelių išlaidos sumažins vežėjo pelną, nebent sutartis leidžia pakeisti kainą. Dideliam parkui reikšminga bendra metinė rida mokamais keliais. Bendrovei, kuri Lietuvą kerta vos kelis kartus per mėnesį, rezultatas priklausys nuo maršruto ir kelionių datų.

Lapkričio 3 d. jau žinomi patvirtinti tarifai, planuojama sistemos paleidimo data ir vinječių galiojimo pabaiga. Šie duomenys leidžia iš anksto perskaičiuoti reisų sąmatas. Galutinę konkretaus maršruto kainą, užsienio bendrovių registraciją, įrangos suderinamumą ir veiksmus techninių klaidų atveju dar reikės patvirtinti. Nuo šių detalių priklausys, kiek nuspėjamos bus kelių išlaidos nuo sausio.