2025 m. spalio pirmoji savaitė: Jūrų frachto tarifų griūtis ir pagreitis „Via Baltica“ koridoriuje

Pirmoji spalio savaitė Europos transporto ir logistikos sektoriui atnešė įvairiakrypčius, bet itin svarbius signalus. Pasauliniu mastu toliau krinta jūrų frachto tarifai, iniciatyvą perduodami krovinių siuntėjams. Tuo pat metu regioninėje darbotvarkėje, ypač Lenkijos ir Lietuvos koridoriuje, dominuoja svarbių infrastruktūros projektų užbaigimas. Geopolitiniai vizitai ir degalų kainų dinamika skirtinguose pasaulio regionuose prideda naujų kintamųjų į tiekimo grandinių planavimo lygtį.

Pasaulinės rinkos: tendencijų išsiskyrimas

Pagrindine savaitės tema tapo staigus jūrų konteinerių pervežimų rinkos susilpnėjimas. Pasaulinis Drewry konteinerių indeksas (WCI) nukrito iki 1 669 JAV dolerių už FEU ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2024 m. sausio. Tai kelia abejonių dėl didžiųjų jūrų linijų pelningumo ir iš esmės keičia jėgų pasiskirstymą derybose dėl ketvirtojo ketvirčio sutarčių. Panaši situacija stebima ir trans-Ramiojo vandenyno kryptimi, kur tarifai nukrito iki dvejų metų žemumų.

Priešingai, oro krovinių sektorius įžengia į piko sezoną su augančiu pajėgumų deficitu. Neseniai praūžusių taifūnų ir „Auksinės savaitės“ Kinijoje įtaka didina spaudimą maršrutuose iš Azijos į Europą ir Šiaurės Ameriką. Rinkos dalyviams rekomenduojama planuoti siuntas iš anksto. Šiame fone atsiveria ir naujos galimybės: „FedEx“ pradėjo skrydžius iš Dublino į Indianapolisą, sutrumpindama tranzito laiką viena diena, o „British Airways“ ketina didinti skrydžių į Indiją dažnumą, kas padidins „belly-cargo“ pajėgumus farmacijos ir elektronikos prekėms, stiprėjant prekybiniams ryšiams tarp JK ir Indijos.

Pagrindinis akcentas: Infrastruktūros proveržis Lenkijos ir Lietuvos koridoriuje

Svarbiausiu įvykiu automobilių vežėjams Rytų Europoje tapo ilgai lauktas greitkelio S61 („Via Baltica“) visiškas atidarymas Lenkijos teritorijoje. Spalio 2 d. buvo atidaryta antroji Lomžos aplinkkelio eismo juosta, kuri galutinai pašalino paskutinį „butelio kakliuką“ arterijoje, jungiančioje Varšuvą su Lietuvos siena. Jei anksčiau kelionė per Lomžą piko valandomis galėjo trukti 40–60 minučių, tai dabar 13 kilometrų aplinkkelio atkarpa, važiuojant 120 km/h greičiu, užtrunka apie 7 minutes.

Tai tiesioginis nurodymas perskaičiuoti ETA (numatomą atvykimo laiką) ir optimizuoti pristatymo grafikus. Modernizacijos darbai tęsiami ir Lietuvos pusėje (magistralė A5), kas ateityje sukurs vientisą greitųjų kelių koridorių.

Saugumas ir geoekonomika: Ilgalaikės perspektyvos

Nepaisant infrastruktūrinio optimizmo, Varšuva pratęsė pasienio kontrolę prie sienų su Vokietija ir Lietuva iki 2026 m. balandžio 4 d., todėl grafikuose reikia numatyti laiko rezervus.

Platesniame kontekste šią savaitę svarbūs du veiksniai:

• Energetinis saugumas: Lenkija investuoja 20 mlrd. zlotų į prisijungimą prie NATO vamzdynų sistemos (CEPS), didindama ilgalaikį degalų tiekimo stabilumą regione.
• Geoekonomika: Prasidėjęs Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi vizitas Italijoje ir Šveicarijoje (spalio 5–12 d.) yra tiesiogiai susijęs su sektoriumi. Darbotvarkėje – automobilių ir išmaniosios transporto infrastruktūros aptarimas. Tai gali paskatinti naujus investicinius projektus ir technologinį bendradarbiavimą, taip pat signalizuoja apie galimą įtampos sumažėjimą dėl Europos aktyvų, tokių kaip „Pirelli“.

Operacinė darbotvarkė ir vietos veiksniai

• Degalai: Stebima regioninė kainų divergencija. Jei Lenkijoje dyzelinas nežymiai pabrango (iki ~6,00 PLN/l), tai Šiaurės Amerikoje kainos mažėja jau antrą savaitę iš eilės (vidurkis ~$3.75 už galoną). Į tai svarbu atsižvelgti skaičiuojant degalų priemokas transkontinentinėse tiekimo grandinėse.
• Oro eismo sutrikimai: Laikinas Vilniaus oro uosto uždarymas spalio 4 d. dėl pašalinių objektų skrydžių zonoje lėmė dešimčių skrydžių atšaukimą ir nukreipimą. Šio sutrikdymo pasekmės bus jaučiamos vėlavimais savaitės pradžioje.
• „Žalioji“ logistika: Klaipėdos uostas žengė svarbų žingsnį įgyvendinant vandenilio projektą – sėkmingai užbaigti elektrolizerio gamykliniai bandymai. Tai priartina uostą prie ateities laivų bunkeriavimo vandeniliu ir „žaliųjų“ koridorių Baltijos jūroje sukūrimo.

Ką tai reiškia verslui: svarbiausios savaitės išvados

1. Jūroje – laikas diktuoti sąlygas, ore – spėti rezervuoti vietą.

Konteinerių pervežimų tarifai nukrito iki minimumo. Dabar krovinių siuntėjai, o ne jūrų linijos, diktuoja toną derybose dėl kainų metų pabaigai. Oro pervežimuose – viskas atvirkščiai: piko sezonas ir vietų trūkumas reiškia, kad rezervacija reikia pasirūpinti iš anksto, kitaip kyla rizika neišskristi laiku.

2. „Via Baltica“ (S61) pagaliau „važiuoja“ – kas pirmesnis, tas greitesnis.

Svarbiausia naujiena visiems, važinėjantiems tarp Lenkijos ir Lietuvos. Greitkelis S61 visiškai atidarytas. Tai reiškia, kad kelias nuo Varšuvos iki sienos dabar trunka 1–1,5 valandos mažiau. Tas, kas pirmas atnaujins savo grafikus ir pažadės klientams greitesnį pristatymą, įgis realų pranašumą.

3. Du šaukštai deguto: sienos ir degalai.

Pirma, Lenkija paliko pasirinktinę kontrolę prie sienų su Vokietija ir Lietuva. Didelių eilių nėra, bet nedidelį laiko rezervą „dėl viso pikto“ geriau numatyti. Antra, dyzelino kainos Europoje pakilo, o JAV – nukrito. Į tai reikia atsižvelgti skaičiuojant degalų mokesčius, ypač transatlantiniuose maršrutuose.

4. Kinija ir jos pinigai.

Europoje šiuo metu lankosi Kinijos URM vadovas, o pagrindinė jo vizito tema – investicijos į transportą. Šių derybų rezultatai ateityje gali nulemti, kas statys ir modernizuos Europos kelius, uostus ir logistikos centrus.