Lietuvos logistika praranda greitį: kodėl TTLA kelia pavojaus signalą

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius – viena iš nedaugelio sričių, kuri daugelį metų užtikrino stabilų eksporto augimą net ir ekonominių krizių fone. Tačiau šiandien ši sėkmės formulė ima braškėti. Šią savaitę Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) paskelbė kreipimąsi į naująją Vyriausybę, ragindamas „skirti ypatingą dėmesį sektoriui, kuris susiduria su augančiais geopolitiniais, ekonominiais ir reguliaciniais iššūkiais“.

Sektorius, kuris ilgai laikė ekonomiką ant pečių

Transportas ir logistika tradiciškai sudaro reikšmingą Lietuvos BVP ir paslaugų eksporto dalį. Po 2014 metų, kai pramonę paveikė Rusijos sankcijos ir uždarytos rytinės rinkos, būtent vežėjai tapo tuo tiltu, kuris galutinai nukreipė šalį į Vakarus.„Nepaisant stiprių pozicijų Europos rinkoje, sektorius praranda augimo tempą. Raginame Vyriausybę imtis veiksmų, kad būtų išvengta ilgalaikių ekonominių nuostolių“, – sako TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.

Nuosmukis jau matomas statistikoje. Pasak asociacijos, 2024-ieji buvo pirmi metai per penkiolika metų, kai krovinių kelių transporto eksporto apimtys sumažėjo, o 2025-ųjų pirmąjį ketvirtį – mažėjimas tęsėsi. Nors antrąjį ketvirtį fiksuotas dalinis atsigavimas, „bendra vežimų apyvarta vis dar traukiasi“.

Vairuotojų krizė, kurią paskatino kvotų politika

Pagrindinis TTLA nerimas – vairuotojų trūkumas. Tai problema, kuri visoje Europoje tapo chroniška, tačiau Lietuvoje ji paaštrėjo dėl naujų migracijos apribojimų.

„Europoje trūksta apie penkis šimtus tūkstančių vairuotojų, o Lietuvoje smarkiai apribotos galimybės pritraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių, – pažymi Povilas Drižas. – Įvestos kvotos, kurios šiais metais sumažintos trisdešimt aštuoniais procentais.“

Kalbama apie Vyriausybės sprendimą peržiūrėti kvotų sistemą trečiųjų šalių piliečiams. 2025 metais bendra riba sudaro 24,8 tūkst. leidimų, kai metais anksčiau jų buvo daugiau nei 40 tūkstančių.

Be to, nuo 2024 m. pavasario užsienyje buvo uždaryti kai kurie Migracijos departamento padaliniai, o Indijos piliečių įdarbinimas – vienos didžiausių darbuotojų grupių sektoriuje – faktiškai sustabdytas.

Sektoriui, kur darbo jėgos sąnaudos sudaro daugiau nei pusę visų išlaidų, tai skaudus smūgis. Įmonės jau praneša apie stovinčią techniką ir priverstinį atlyginimų kėlimą, kad išlaikytų turimus darbuotojus.

Fiskalinės žirklės

Antroji spaudimo kryptis – mokesčių ir reguliacinė aplinka. TTLA kalba apie „nenuspėjamą mokesčių politiką“, kuri trukdo planuoti investicijas.

Pranešime išvardyti konkretūs veiksniai: „kasmetinis dviženklis minimalios algos augimas, šuoliais didinami akcizai, papildomas CO₂ ir draudimo sutarčių apmokestinimas, kintanti dienpinigių tvarka“.

Pasak asociacijos, 2024 m. transporto sektoriaus sumokėtų mokesčių suma išaugo dvidešimt procentų ir pasiekė 1,05 mlrd. eurų, nors pajamos padidėjo tik trimis procentais. Kitaip tariant, mokesčių našta auga greičiau nei įmonių apyvartos.

Valstybei tai – geros naujienos: biudžetas surenka daugiau. Tačiau verslui – signalas apie augantį atotrūkį tarp politinių sprendimų ir realios ekonomikos.

Politika be koordinatės

TTLA kreipimasis pasirodė tuo metu, kai formuojama nauja Vyriausybė, dar nespėjusi aiškiai apibrėžti savo prioritetų transporto politikoje. Tuo pat metu ES lygiu diskutuojama apie griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus ir didesnę atsakomybę tiekimo grandinėse, kas gali dar labiau sumažinti nacionalinių vežėjų lankstumą.

Šioje situacijoje sektorius reikalauja ne lengvatų, o prognozuojamumo. TTLA ragina „centralizuoti sprendimus migracijos srityje, įtraukiant ekonomikos institucijas, užtikrinti stabilią mokesčių aplinką ir aktyviau ginti sektoriaus interesus ES lygmeniu“.

Asociacija taip pat pabrėžia būtinybę skatinti inovacijas, skaitmeninimą ir diegti pažangias technologijas, siekiant didesnio efektyvumo bei mažesnio poveikio aplinkai.

Dialogas, o ne ultimatumai

TTLA tonas – atkaklus, bet ne konfrontacinis. Kreipimesi juntamas nuovargis nuo ilgalaikio institucinio kurtumo.

„Tik dalykinė ir abipuse pagarba grįsta diskusija gali padėti išsamiai įvertinti sektoriaus iššūkius ir kartu suformuoti ilgalaikę, konkurencingumą ir tvarią plėtrą užtikrinančią transporto politiką“, – pabrėžia Povilas Drižas.

Šis finalas skamba kaip kvietimas, o ne grasinimas. Jei naujoji valdžia šį kvietimą išgirs, Lietuva dar gali išlaikyti logistikos centro Baltijos regione vaidmenį. Jei ne – transporto vilkstinės ims retėti ne tik keliuose, bet ir ekonominėje statistikoje.