Profesija-paradoksas: kodėl 8 iš 10 sunkvežimių vairuotojų Europoje mėgsta savo darbą, bet niekam jo nerekomenduoja?

Naujas Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) tyrimas atskleidžia nerimą keliantį paradoksą, slypintį Europos logistikos pagrinduose. Nors net 81 % profesionalių vairuotojų yra patenkinti savo darbu, jie nėra linkę jo rekomenduoti kitiems. Šis atotrūkis tarp asmeninio prisirišimo prie profesijos ir jos viešo įvaizdžio signalizuoja apie gilias sistemines problemas, kurios kelia grėsmę visos tiekimo grandinės stabilumui Europoje.

Gilus atsidavimas nepaisant sunkumų

Tyrimas, kurį IRU atliko kartu su „Truckfly by Michelin“ apklausus 1100 vairuotojų septyniose pagrindinėse ES šalyse, rodo stebėtiną atsidavimą profesijai. Vairuotojai lieka ištikimi savo amatui, nepaisydami visiems žinomų sunkumų: ilgo išsiskyrimo su šeima, saugių stovėjimo aikštelių trūkumo ir nuolatinio spaudimo.

„Buvome maloniai nustebinti, kaip stipriai vairuotojai yra prisirišę prie savo profesijos,“ – komentuoja Stéphane’as Rabilleris, „Truckfly by Michelin“ generalinis direktorius. „Tai galingas signalas: už kadrų trūkumo skaičių stovi vyrai ir moterys, kurie myli tai, ką daro. Tačiau jie tikisi didesnio pripažinimo ir geresnių darbo sąlygų.“

Įdomus faktas: moterys vairuotojos ir jauni specialistai, jau dirbantys šioje srityje, yra labiau linkę rekomenduoti šį darbą nei jų kolegos vyrai su ilgesniu darbo stažu. Tai rodo, kad pagrindiniai barjerai slypi ne pačiame darbe, o įėjimo į profesiją etape.

Kadrų badas ir demografinė duobė: skaičiai kalba patys už save

Už šių nuotaikų slypi atšiauri realybė. Remiantis 2024 metų IRU duomenimis, Europoje trūksta 426 000 sunkvežimių vairuotojų. Šis deficitas – ne laikinas reiškinys, o ilgus metus trunkančių demografinių ir struktūrinių problemų rezultatas.

Sektorius sparčiai sensta. Tokiose šalyse kaip Lenkija vairuotojų iki 25 metų amžiaus dalis sudaro vos 3 %, o Vokietijoje ir Italijoje – dar mažiau (atitinkamai 2,6 % ir 2,2 %). Prognozės nedžiugina: per artimiausius penkerius metus apie 17 % dabartinių vairuotojų Europoje išeis į pensiją. Tai sukuria „demografinę laiko bombą“, kuri gali paralyžiuoti krovinių pervežimus.

Pagrindiniai statistiniai duomenys:

• Vairuotojų trūkumas Europoje: 426 000 žmonių (IRU, 2024).
• Išėjimo į pensiją prognozė: 3,4 milijono vairuotojų 36 pasaulio šalyse per ateinančius 5 metus.
• Maža jaunimo dalis: Mažiau nei 7 % vairuotojų visame pasaulyje yra jaunesni nei 25 metų.

Ekonominis spaudimas: atlyginimai ir reguliavimas

Nors atlyginimai šiame sektoriuje gali atrodyti konkurencingi, jie ne visada kompensuoja sudėtingas darbo sąlygas ir augantį reguliavimo spaudimą.

• Lietuvoje tarptautinių reisų vairuotojai uždirba nuo 2 000 iki 2 800 eurų per mėnesį.
• Lenkijoje vidutinis metinis sunkvežimio vairuotojo atlyginimas siekia apie 93 000 zlotų (maždaug 21 500 eurų). Patyrę vairuotojai tarptautiniuose maršrutuose gali uždirbti gerokai daugiau.

Tačiau šie skaičiai neatspindi viso vaizdo. ES Mobilumo paketas, įvestas siekiant suvienodinti darbo sąlygas, sukėlė didelį spaudimą vežėjams iš Rytų Europos, ypač iš Lietuvos ir Lenkijos, kurios yra tarptautinių pervežimų rinkos lyderės.

Naujos taisyklės, tokios kaip privalomas sunkvežimio grąžinimas į registracijos šalį kas 8 savaites ir atlyginimų skaičiavimo pokyčiai (draudimas įskaičiuoti dienpinigius į minimalų atlyginimą priimančiojoje šalyje), lėmė staigų veiklos sąnaudų augimą. Ekspertų vertinimu, Lietuvos ir Lenkijos įmonių išlaidos vairuotojui galėjo išaugti 30–60 %. Tai tiesiogiai kenkia verslo konkurencingumui ir pelningumui, kuris ir taip kenčia nuo nestabilių degalų kainų ir mažėjančių frachto tarifų, susijusių su susilpnėjusia vartotojų paklausa 2025 metų pradžioje.

Kaip pažymi leidinys „Fleet Transport“, pirmąjį 2025 metų ketvirtį neatidėliotinų sandorių (spot) kelių transporto tarifai Europoje krito, o tai, kartu su augančiomis išlaidomis, transporto įmones stato į itin pažeidžiamą padėtį.

Kas laukia sektoriaus? Nuo krizės prie galimybių

Situacija Europos logistikoje pasiekė kritinį tašką. Vairuotojų pasitenkinimas savo darbu – tai vertingas turtas, kurį pramonė rizikuoja prarasti, jei nesiims skubių priemonių. Vien atlyginimų kėlimo jau nepakanka.

Būtinas kompleksinis sprendimas, apimantis:

1. Darbo sąlygų gerinimą: Saugių ir gerai įrengtų stovėjimo aikštelių tinklo kūrimas, lankstūs darbo grafikai ir pagarbus požiūris visuose logistikos grandinės etapuose.
2. Įėjimo į profesiją barjerų mažinimą: Subsidijos mokymams jaunimui ir moterims, taip pat supaprastintos procedūros kvalifikuotų vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Neseniai priimtas ES sprendimas standartizuoti minimalų vairuotojų amžių (18 metų) yra žingsnis teisinga linkme.
3. Reguliavimo naštos peržiūrą: Mobilumo paketo pritaikymas prie rinkos realijų ir „tuščių“ reisų prevencija, nes tai prieštarauja tiek ekonominei logikai, tiek „Žaliojo kurso“ ekologiniams tikslams.

Europos logistikos sektorius atsidūrė kryžkelėje. Ignoruoti pagrindinių jo darbuotojų – vairuotojų – nuomonę jau nebeįmanoma. Jų atsidavimas profesijai – tai paskutinis resursas, kurį reikia išsaugoti ir padidinti, kitaip viso žemyno ekonomiką ištiks rimtas transporto kolapsas.