CARGONEWS

Paskutinė lapkričio savaitė: lūžio įvykiai Europos kelių krovinių rinkoje

Svarbiausių naujienų apžvalga, kurią turi žinoti visi vežėjai. Paskutinė lapkričio savaitė atnešė Europos kelių krovinių rinkai kelias svarbias žinias. Jos susijusios su kelių krovinių tarifais, dokumentų skaitmenizacija, ES–JK reguliavimu, ETS2 perspektyvomis, investicijomis į elektrinius priekabų modulius ir degalų kainų dinamika.

Kelių krovinių tarifai: silpnas, bet stabilus augimas

Praėjusią savaitę buvo paskelbtas naujas Europos kelių krovinių tarifų indeksas. Rezultatas:
– sutartinių tarifų indeksas pakilo iki 134,0 (+1,7 lyginant su praėjusiu ketvirčiu, +3,1 per metus),
– momentinių tarifų indeksas – iki 134,3 (+1,7 lyginant su praėjusiu ketvirčiu, +1,9 per metus).

Analitikai pabrėžia: tarifai auga esant silpnai paklausai ir tęsiantis vidaus prekybos stagnacijai ES viduje. Vokietija išlieka vienu pagrindinių „stabdžių“ dėl kritusios pramonės gamybos, tuo tarpu Ispanija demonstruoja aktyvesnę dinamiką.

Rinka neatsigauna, tačiau tarifai nebekrenta. Tai nėra tendencijos lūžis — tai atsargi korekcija, susijusi su didelėmis sąnaudomis ir mažėjančiomis investicijomis į parką.

Ispanija pirmoji ES įveda privalomus elektroninius transporto dokumentus

Svarbiausia savaitės naujiena: Ispanija oficialiai įtvirtino Tvarios mobilumo įstatyme privalomą skaitmeninių kontrolės dokumentų, įskaitant eCMR, naudojimą vidaus pervežimuose.

Pagrindiniai punktai:
– įstatymas įsigalioja po 10 mėnesių nuo paskelbimo valstybiname leidinyje;
– šalis tampa pirmąja ES, kur skaitmeniniai dokumentai tampa ne rekomendacija, o teisiniu įpareigojimu;
– pereinamoji tvarka apima kontrolės dokumentus, naudojamus kelių policijos ir inspekcijų patikrinimuose.

Ispanija iš esmės paleido modelį, kurį ES ateityje gali išplėsti visoje Sąjungoje.

ES ir Jungtinė Karalystė sinchronizuoja vežėjų kontrolę

Paskelbtas trijų sprendimų paketas, stiprinantis skaitmeninę kontrolę kelių transporto sektoriuje tarp ES ir JK:

– Sprendimas Nr. 1/2025 — tvirtina pažeidimų kategorijas, dėl kurių vežėjas praranda „gerą reputaciją“ (iš esmės — licencijos rizika).
– Sprendimas Nr. 2/2025 — nustato nacionalinių elektroninių kelių transporto įmonių registrų veikimo taisykles ir jų sinchronizavimą tarp ES ir JK.
– Sprendimas Nr. 3/2025 — nustato JK finansinį įnašą už Europos informacinių sistemų (įskaitant IMI) naudojimą.

Sunkūs pažeidimai JK bus automatiškai matomi ES reguliuotojams ir atvirkščiai. Tai mažina galimybes įmonėms su „toksiška“ istorija pasislėpti kitoje jurisdikcijoje. Rinka tampa skaidresnė.

ES švelnina ETS2 — gamintojai kritikuoja

ES šalių aplinkos ministrai davė signalą dėl ETS2 — kuro kvotų prekybos sistemos transportui ir pastatams — sušvelninimo arba atidėjimo.
ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacija) griežtai kritikavo sprendimą:

– ETS2 susilpninimas mažina kainų paskatą pereiti prie mažai anglies dioksido išskiriančio transporto;
– taip sudėtingiau pasiekti klimato tikslus;
– visus įsipareigojimus dėl CO₂ mažinimo bus sunkiau vykdyti vien tik normomis.

Vežėjams tai — laikinas degalų kainų palengvėjimas. Gamintojams — smūgis investicijų į elektrinius sunkvežimius ir infrastruktūrą prognozuojamumui.

Fūrų elektrifikacija: e-priekabos žengia į didžiąją rinką

Europos investicijų bankas paskelbė apie €25 mln investiciją į vokiečių „Trailer Dynamics“ — elektrifikuotų puspriekabių, turinčių savo baterijas ir varančiąją ašį, kūrėją.
EIB pabrėžia:

– tikslas — pagreitinti technologijos komercializavimą;
– e-priekabos leidžia taupyti dyzelinį kurą vilkikams, mažinant emisijas be viso parko keitimo;
– technologija tinka dideliems parkams, kurie nori mažinti CO₂ nepirkdami iškart dešimčių elektromobilių vilkikų.

Toks „elektrifikavimo nuo galo“ modelis — be vilkiko keitimo — gali tapti svarbia jungtimi masinei ZE-logistikai.

Dyzelinas pinga — laikinas atokvėpis

Dyzelino kainos Europoje kelias savaites iš eilės mažėja, sekdamos pasaulines kainas. Pasak EIA:

– prognozuojama vidutinė dyzelino kaina 2026 m. — apie $3,50/galoną,
– tai maždaug 7 % mažiau nei 2024 m.

Kainų kritimas šiek tiek palengvina veiklos išlaidas, bet kartu mažina alternatyvių energijos rūšių patrauklumą, jei nėra aiškaus reguliacinio spaudimo.

 

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0