CARGONEWS

Tylus maištas ar reali grėsmė? Kodėl vežėjai grasina „paralyžiuoti“ Lenkijos uostus prieš Kalėdas

Atrodytų, prieš Kalėdas visi turėtų galvoti apie metų uždarymą ir premijas, tačiau Lenkijos konteinerių vežėjai nusprendė kitaip. Verslininkų grupė paskelbė apie „tylų streiką“ (cichy strajk) nuo 2025-12-20 iki 2026-01-06.

Datos parinktos chirurginiu tikslumu: pats pikas ir po jo sekantis sąstingis. Pasirašiusiųjų sąraše – daugiau nei 90 įmonių, nuo TIDI-LOG iki didelių transporto parkų.

Štai kas vyksta iš tikrųjų ir kodėl tai liečia kiekvieną, kas veža krovinius per Gdanską ir Gdynią.

Kas nutiko?

Vežėjų iniciatyvinė grupė paskelbė atvirą laišką. Dokumento tonas toli gražu ne diplomatinis „susirūpinimo išreiškimas“. Tai veikiau ultimatumas.

Akcijos esmė:
Nuo 12-20 prasideda protestas. Kol kas jis deklaruojamas kaip „tylus“, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į problemas. Tačiau viešojoje erdvėje, remiantis Rzeczpospolita, organizatoriai, ypač Maciej Korthals, jau kalba apie galimą priemonių griežtinimą – iki infrastruktūros blokados, jei jų niekas neišgirs.

Pretenzijų sąrašas: „optimizacija“, už kurią moka vairuotojas

Vežėjai teigia, kad terminalai, pirmiausia Baltic Hub, užsiima „pelno privatizavimu ir nuostolių nacionalizavimu“. Skamba griežtai, tačiau štai kaip tai atrodo praktiškai pagal laiško tekstą.

1. VBS (avizacijos sistema) veikia atvirkščiai

Sistema, kuri turėjo panaikinti eiles, vežėjų nuomone, sukūrė chaosą.
„Koordinacijos stoka sukelia augančią kongestiją ir daugybinius vėlavimus.“

VBS dažnai neleidžia laiku pristatyti ar atiduoti krovinio, todėl vairuotojai yra priversti pažeidinėti darbo ir poilsio režimą. Paradoksas: terminalas raportuoja apie skaitmenizacijos sėkmę, o vežėjai sako, kad negali suplanuoti net elementaraus reiso.

2. „Blogas oras“ kaip patogus pretekstas

Vienas skaudžiausių punktų. Terminalas paskelbia apie „blogas atmosferos sąlygas“, ir darbas sustoja. Šie sprendimai, pasak laiško autorių, yra nepermatomi.

Rezultatas:
Aptarnavimo laikas ilgėja, o sąskaitos už demurrage, detention ir storage pateikiamos vežėjui arba klientui. Vežėjai dažnai moka tyliai, kad nesugadintų santykių su klientu, tačiau kantrybė, panašu, baigėsi.

3. Nauji mokesčiai

Vežėjai kategoriškai prieštarauja papildomų mokesčių įvedimui už konteinerių pateikimą ir atsiėmimą. Jie tai laiko bandymu uždirbti iš bazinio proceso, perkeliant išlaidas transporto įmonėms.

4. Slotų blokavimas ir „vaiduokliškos“ eilės

Laiške minima nuolatinė sektorių ir slotų blokada. Tai liečia ne tik Gdanską. GCT ir BCT terminaluose Gdynėje situacija panaši: sistemoje slotų nėra, nors fiziškai aikštelėse eilių nematyti.

Analitika: apie ką iš tikrųjų vyksta ginčas

Atmetus emocijas, matome klasikinį konfliktą dėl to, kas apmoka tiekimo grandinės neefektyvumą.

Terminalų pozicija (netiesioginė):
Jiems reikia optimizuoti kranų ir aikštelių darbą. VBS ir mokami slotai – tai srautų išlyginimo įrankiai. Oficialiai Baltic Hub teigia girdintis rinką, pavyzdžiui, jie neseniai sustabdė privalomos tuščių konteinerių avizacijos įvedimą po kritikos, tačiau sisteminės problemos išlieka.

Vežėjo pozicija:
Bet koks terminalo sutrikimas – vėjas, slotų nebuvimas, pakibusi sistema – dabar tiesiogiai smogia vežėjo kišenei. Transporto priemonės prastova kainuoja pinigus, o baudos klientui už vėlavimą niekur nedingsta.
„Ne terminalai planuoja pristatymus – klientas nusprendžia, kada nori gauti prekę“, – primena laiško autoriai.

Situaciją blogina ir tai, kad alternatyvų nėra. Baltic Hub, pasak vežėjų, elgiasi su monopolistiniu požiūriu. O sausumos depo taip pat „užspringsta“ dėl riboto uostų pralaidumo, sudarydami kilometrines spūstis.

Ką tai reiškia rinkai

Kolapso rizika prieš šventes.
Jei grasinimai dėl blokados ar net „itališko streiko“ (darbas griežtai pagal taisykles) bus įgyvendinti, terminalų pralaidumas sumažės. Laikotarpiu 12-20 – 01-06 tai gali būti kritiška tiems, kurie bando išvežti krovinius iki atostogų.

Tarifų augimas.
Vežėjai atvirai sako: jie nebegali amortizuoti šių kaštų. Arba terminalai keičia politiką, arba prastovų ir neefektyvumo kaina bus visiškai perkelta į frachtą.

Nepasitenkinimo konsolidacija.
Laišką pasirašė dešimtys įmonių. Tai jau ne pavienio žaidėjo balsas, o reikšmingos „paskutinės mylios“ rinkos dalies pozicija.

Stebime situacijos raidą:
Kol kas „tylus streikas“ deklaruojamas kaip perspėjimas. Tačiau retorika apie tai, kad sektorius sako „kategorišką STOP“, leidžia manyti, jog sausis gali prasidėti ne nuo kavos, o nuo deginių terminų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0