Ferrari aukcionui ir VW Ukrainos frontui: trijų metų kovos su neblaiviais vairuotojais Latvijoje rezultatai

Latvijos patirtis kovojant su neblaiviu vairavimu per trejus metus virto tikru turto perskirstymo konvejeriu. Kaip praneša Zemgales reģionālā televīzija, per šį laikotarpį iš vairuotojų buvo konfiskuota daugiau nei 2 000 transporto priemonių. Dauguma jų – parduodamos.

Nuo Ferrari iki „nulinių“ senolių

Konfiskavimo procedūra pradedama tuomet, kai alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje pasiekia 1,5 promilės. Policija paima automobilį, o Nodrošinājuma valsts aģentūra (Valstybinė aprūpinimo agentūra) toliau rūpinasi jų valdymu. Dažniausiai – pardavimu.

Ryškiausias per visą laikotarpį epizodas buvo „Ferrari“ pardavimas už 176 000 eurų. Tačiau pagrindinę konfiskuotų automobilių masę, vadinamąjį „topą“, sudaro 2005–2008 metų „Volkswagen“, „Audi“, „Volvo“ ir „BMW“.

Tai tie patys automobiliai, kuriuos kasdien matome eisme. Kas dešimtas automobilis priskiriamas prabangos klasei, tačiau didžioji dalis – tai įprastas transportas, kuris dažnai yra vienintelis rimtas žmogaus turtas.

Kur nukeliauja ratai: konfiskuoto turto logistika

Konfiskuotų automobilių realizavimo sistema sukurta pragmatiškai:

• automobiliai, kurių vertė viršija 10 000 eurų, parduodami atviruose aukcionuose;
  
• pigesnė technika realizuojama per pačios agentūros kainų apklausas;
  
• maždaug pusė visų konfiskuotų automobilių (šiemet – 324 vienetai) perduodama Ukrainai.
  

Čia verta atkreipti dėmesį į vieną niuansą: perdavimo Ukrainai procesas ne visada būna greitas. Apie 40 automobilių nuolat yra „procese“ – arba servise, arba dokumentų tvarkymo etape. Panašu, kad valstybės mechanizmas ne visada spėja su policijos darbo tempais.

Kartus faktas: rizikos grupėje – profesionalai

Labiausiai neraminanti šios istorijos detalė tiesiogiai liečia transporto sektorių. Latvijos valstybinė policija atvirai teigia: pažeidėjo profilis nesikeičia. Tai vyras 30–50 metų amžiaus ir, kas ypač svarbu, daugeliui jų transporto priemonės valdymas yra pagrindinis darbas.

Ar tai veikia kaip prevencija?

Valstybinės policijos atstovas Juris Jančevskis pažymi, kad per 10 šių metų mėnesių buvo konfiskuoti 547 automobiliai, palyginti su 664 per tą patį 2024 metų laikotarpį. Skaičiai mažėja, tačiau 30 konfiskuotų automobilių per savaitę – tai vis dar epidemijos mastas tokiai šaliai kaip Latvija.

Įstatymas yra griežtas ir nedaro išlygų tam, ar automobilis yra pragyvenimo šaltinis. Sprendimas politinis, radikalus ir, panašu, negrįžtamas. Tikėtis reglamentų švelninimo neverta: sistema, kuri vienu metu papildo biudžetą ir leidžia teikti humanitarinę pagalbą, valstybei yra per daug patogi, kad jos būtų atsisakyta.

Kur dar Europoje gali būti konfiskuojami automobiliai

Latvijos iniciatyva – tik dalis platesnės Europos tendencijos, kurioje automobilis vis dažniau vertinamas ne kaip privati nuosavybė, o kaip teisės pažeidimo įrankis.

Remiantis Prancūzijos portalo service-public.gouv.fr duomenimis, standartinis mechanizmas su automobilio areštu policijos ir vėlesniu teismo sprendimu perduoti jį valstybės naudai veikia daugelyje šalių, tačiau su skirtingu griežtumo lygiu.

Lietuvoje (riba – 1,51 promilės) nuosavybės teisė yra silpnas argumentas: automobilis arba jo rinkos vertė gali būti konfiskuoti net ir tuo atveju, jei už vairo sėdėjo ne savininkas (tai patvirtina Lietuvos prokuratūra ir „Sorainen“ teisininkai).

Didžiausią riziką logistikos įmonėms kelia Danija: esant daugiau nei 2,0 promilėms, policija, remiantis BDO analitika, konfiskuoja techniką neatsižvelgdama į tai, ar ji nuomojama, ar priklauso įmonei.

Pietinėse jurisdikcijose, tokiose kaip Prancūzija ir Italija, galutinį sprendimą priima teisėjas, tačiau profesionalių vairuotojų kategorijoms normos yra apibrėžtos taip griežtai, kad galimybės susigrąžinti turtą artėja prie nulio.

PAŽYMA

Transporto priemonių konfiskavimo kaip bausmės mechanizmas Europoje pradėtas aktyviai diegti nuo 2014 metų, kai Danija pirmoji įteisino automobilių konfiskavimą iš „beprotiškai vairuojančių“ (vanvidskørsel). Palaipsniui šią patirtį perėmė Baltijos šalys, transformuodamos bausmę į resursų bazę. 2023 metais Latvijos Saeima įstatymiškai leido perduoti konfiskuotą transportą kaimyninių valstybių gynybos reikmėms.