“Mes tiesiog palaikysime šiuos vilkikus pas save”: Baltarusija atsakė Lietuvos vežėjams

Sąskaitos pateiktos, klausimai ignoruojami. Lietuvos transporto įmonės gavo pirmuosius oficialius atsakymus iš Baltarusijos struktūrų, kurie labiau primena pranešimus apie neterminuotą mokamą saugojimą nei teisinį dialogą.

Situacija dėl Lietuvos vilkikų sulaikymo Baltarusijoje, besitęsianti pastaruosius mėnesius, pasiekė “epistolinės aklavietės” fazę. Kaip praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “LINAVA”, oficialios užklausos, parengtos pagal jų rekomendacijas, pagaliau sulaukė RUP “Beltamozhservis” reakcijos. Paradoksas tas, kad oficialaus atsakymo pateikimas neįnešė aiškumo, o tik patvirtino didžiausius būgštavimus: transportas yra sistemos, kurioje taisyklės keičiamos žaidimo eigoje, įkaitas.

Saugojimas dėl saugojimo

Atsakymai, gauti iš Baltarusijos valstybinės įmonės “Beltamozhservis”, yra pabrėžtinai formalūs. Dokumentuose nurodoma, kad transporto priemonės muitinės kontrolės zonose yra tik Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto reikalavimu. Logika paprasta: paslaugas teikianti įmonė tik vykdo nurodymus iš viršaus ir neatsako už sulaikymo priežastis. Tuo pat metu vežėjams mandagiai primenama, kad saugojimo paslaugos apmokestinamos pagal viešus kainoraščius. Susidaro uždaras ratas: įmonė privalo mokėti už paslaugą, kurios neužsisakė, nesuprasdama, kada ši “paslauga” baigsis.

Pinigai be įsipareigojimų

“LINAVA” prezidentas Erlandas Mikėnas pažymi, kad dokumentuose trūksta svarbiausio atsakymo – teisinio sulaikymo pagrindo.

“Šiuose raštuose nenurodyta konkreti teisinė bazė, kurios pagrindu buvo sulaikytos transporto priemonės, nenurodyti sulaikymo terminai ar priimti sprendimai, taip pat nepaaiškinama, ar ir kokiomis sąlygomis transportas gali būti išleistas. Svarbiausia – atsakymuose nepatvirtinama, kad pateiktų sąskaitų apmokėjimas garantuoja transporto priemonės grąžinimą vežėjui”, – konstatuoja asociacijos vadovas.

Transporto sektoriui tai reiškia tiesioginę finansinę riziką. Iš esmės vežėjams siūloma apmokėti stovėjimą, kuris gali trukti amžinai. Be aiškių garantijų dėl išvykimo, sąskaitų apmokėjimas atrodo ne kaip problemos sprendimas, o kaip savanoriškas turto sulaikymą vykdančios struktūros subsidijavimas.

Politinis mazgas vietoj techninių sprendimų

Šiuo metu problema atrodo ne techninė ar muitinės, o grynai politinė. Kol logistai bando operuoti tarptautinės teisės terminais ir tranzito sąlygomis, vietose veikia administracinio spaudimo logika. Vežėjai atsidūrė situacijoje, kai verslo instrumentai yra bejėgiai. Skundai dėl aiškaus Lietuvos valdžios veiksmų plano nebuvimo tik pabrėžia krizės gylį. Tiesioginės įtakos Baltarusijos valstybės institucijoms Vilnius dabar praktiškai neturi, o diplomatiniai kanalai veikia vienašalių pranešimų režimu.

Rekomendacijos sektoriui

“LINAVA” ragina transporto įmones nepriimti skubotų sprendimų dėl mokėjimų. Rekomenduojama kiekvieną sąveiką su Baltarusijos puse fiksuoti tik raštu. Teisininkai pataria kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai, nes masinis sąskaitų apmokėjimas be teisinio sulaikymo nutraukimo patvirtinimo gali sukurti pavojingą “mokamos nelaisvės” precedentą visam Europos autoparkui, dirbančiam rytų kryptimi.

Informacija: “vilkikų” priešpriešos chronologija

Krizė dėl transporto sulaikymo tapo nuoseklaus 2025 m. pabaigos “nutarimų karo” rezultatu.

2025 m. spalio 31 d.: Priimtas Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 599. Jis įpareigojo Lietuvos vilkikus iš Baltarusijos išvažiuoti tik per Lietuvos pasienio kontrolės punktus. Kadangi Lietuva tuo metu jau buvo uždariusi dalį punktų (Lavoriškes, Raigardą) ir griežtai apribojusi likusių darbą, atsirado fizinis neįmanomumas išvykti.

2025 m. lapkričio 20 d.: Nutarimas Nr. 646 faktiškai uždraudė Lietuvos vilkikų judėjimą Baltarusijos teritorija. Mašinos buvo pradėtos priverstinai evakuoti į laikinojo saugojimo sandėlius (LSS).

Mastas: Lietuvos muitinės ir “LINAVA” vertinimu, Baltarusijos teritorijoje iki 2026 m. pradžios “įkaitais” tapo nuo 1 100 iki 1 500 autotraukinių (įskaitant Lenkijos ir kitų Europos šalių registracijos techniką, dirbusią pagal Lietuvos užsakymus). Pretenzijų suma už LSS vienai transporto priemonei gali siekti nuo 50 iki 150 eurų per parą, o tai per trijų mėnesių prastovą suformuoja dešimčių tūkstančių eurų skolas kiekvienai mašinai.