CARGONEWS

DSRC Lietuvoje: inspekcija pradėjo skaityti tachografus važiuojant

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) oficialiai perėjo į nuotolinės kontrolės erą. Dabar inspektoriams nereikia stabdyti sunkvežimio, kad sužinotų, jog vairuotojas nemiegojo papildomas tris valandas – duomenys atkeliauja į inspektoriaus planšetę tiesiog iš srauto.

Ilgą laiką DSRC (Dedicated Short–Range Communications) technologija atrodė kaip kažkas iš “Europos ateities direktyvų” srities, kurios nuolat atidėliojamos. Tačiau 2025 m. gruodžio 29 d. LTSA oficialiai patvirtino: įranga nupirkta, išbandyta ir jau veikia Lietuvos keliuose.

Lagaminas su paslaptimi

LTSA nestatė gremėzdiškų stacionarių rėmų visur, kur tik įmanoma. Sprendimas pasirodė kur kas elegantiškesnis ir mobilesnis. Visas įrangos komplektas telpa į vieną lagaminą ir gali būti paruoštas inspektorių bet kurioje trasos vietoje per kelias minutes. Antena gali stovėti tiek ant trikojo šalikelėje, tiek ant patrulių automobilio stogo.

Iš esmės tai daro mobiliąją patikrą nenuspėjamą: jei anksčiau patrulių vietą buvo galima nuspėti iš šalikelėje stovinčių vilkikų, tai dabar nuskaitymas vyksta vairuotojui nepastebimai, jam važiuojant bendrame sraute.

Skaitmeninis pranešimas apie 25 parametrus

Ką būtent mato inspektorius, kai sunkvežimis pralekia pro anteną? Remiantis LTSA duomenimis ir ES reglamentais, sistema nuima tachografo duomenų “grietinėlę” – iki 25 parametrų. Pavyzdžiui, tai informacija apie elektros maitinimo sutrikimus, judėjimo duomenų pertrūkius, bandymus įsilaužti į sistemą, važiavimą be kortelės ir – kas daugeliui nemaloniausia – vairavimo laiko viršijimą.

Verta suprasti, kad DSRC technologija dabartiniame etape – tai ne automatinė bauda, ateinanti paštu. Tai “filtras”. Jei sistema mato “žalią šviesą”, vežėjas važiuoja toliau, negaišdamas brangių 20–30 minučių šalikelėje. Jei užsidega “raudona”, inspektorius gauna svarią priežastį sustabdyti ir atlikti detalų, “rankinį” patikrinimą.

Ji mato visus!

Sistema “pastebės” visus automobilius, kuriuose įrengti Smart Tacho v1 (privalomi nuo 2019 m. birželio) ir juo labiau Smart Tacho v2. Tiems, kurie vis dar dirba su senais tarptautiniais leidimais ir senais prietaisais, nuotolinė kontrolė išlieka neprieinama.

Tačiau galimybių langas “senajai gvardijai” sparčiai užsidaro – privalomo tachografų keitimo tarptautiniams pervežimams terminai 2025 metais jau suėjo. Tokiu būdu iki 2026 m. pradžios Lietuvoje praktiškai nelieka DSRC antenoms nematomų sunkvežimių tarptautinėse linijose.

LTSA rašo, kad ateityje nori pridėti “debesų” sprendimus, kad matytų nuskaitymus ir galėtų jais dalytis realiuoju laiku iš bet kurio taško.

Nauja realybė vairuotojams

DSRC keičia žaidimo taisykles: dabar visi sraute esantys automobiliai praeina nuotolinę kontrolę, o sustabdoma tik suveikus rizikos indikatoriui, kurį inspektorius turi patikrinti rankiniu būdu. Pažadas “neliesti sąžiningų” veikia lygiai tol, kol sistema siunčia tikslius signalus. Jei algoritmas klysta, sąžiningi vežėjai praranda laiką tuščioms sustojimams.

Maža to, LTSA planai integruoti sistemą į “debesį” reiškia, kad Lietuvoje užfiksuoti duomenys apie pažeidimus gali tapti prieinami kolegoms iš Lenkijos ITD ar Vokietijos BALM realiuoju laiku. Stovime ant vieningo skaitmeninio kupolo virš visos Europos slenksčio, kur tiesiog kirtus sieną “anuliuoti” tachografo klaidų nebebus įmanoma.

Teisėsaugos institucijos kol kas nepranešė apie DSRC patikrinimų rezultatus Lietuvoje.

Pagalba

Kontrolės evoliucija Klausimo istorija siekia ES Mobilumo paketą. Nuotolinis nuskaitymas per DSRC buvo numatytas reglamente (ES) 2016/799 kaip privalomas “išmaniųjų” tachografų elementas. Lietuva šiuo klausimu nėra pradininkė, tačiau demonstruoja vieną didžiausių diegimo greičių tarp Baltijos šalių.

Anksčiau panašias sistemas pradėjo aktyviai testuoti Nyderlanduose, Vokietijoje ir Lenkijoje. Pagrindinis technologijos tikslas – sumažinti administracinių sustabdymų skaičių, kurie, pagal ES statistiką, 60% atvejų neatskleidžia pažeidimų, taip nepagrįstai didinant transporto sektoriaus išlaidas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0