Didžiausias Lietuvos transporto aljansas apkaltino prokurorę viso sektoriaus stigmatizavimu

Didžiausia Lietuvos transporto įmonių vienijama organizacija – Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) – išplatino griežtą pareiškimą, reaguodama į Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės interviu portalui LRT.lt. Prokurorė užsienio vairuotojų darbo sąlygas Lietuvos transporto sektoriuje pavadino “sisteminiu išnaudojimu” ir palygino jas su koncentracijos stovykla iš romano “Dievų miškas”. Aljansas, vienijantis 25 didžiausius šalies vežėjus, mano, kad tokios metaforos yra neproporcingos, ir reikalauja iš valstybės institucijų “atsakingos komunikacijos”.

Kas nutiko: prokurorė ir “Dievų miškas”

2026 m. vasario 12 d. portale LRT.lt – Lietuvos nacionalinio upuomeninio transliuotojo svetainėje – pasirodė išsamus interviu su Edita Ignatavičiūte, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore. Ji specializuojasi bylose, susijusiose su prekyba žmonėmis ir priverstinio darbo išnaudojimu.

Interviu metu prokurorė teigė, kad Lietuvoje susiformavo sistemingo užsienio vilkikų vairuotojų išnaudojimo praktika. Pasak jos, sektoriuje vyraujanti “darbo kultūra” jai primena lietuvių klasiko Balio Sruogos romaną “Dievų miškas” – autobiografinę knygą apie gyvenimą nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje. “Stovykloje žmogus buvo priedas prie mentės, o Lietuvoje imigrantas suvokiamas kaip priedas prie automobilio”, – sakė ji LRT.lt.

1. Ignatavičiūtė taip pat informavo, kad jos žinioje yra ikiteisminiai tyrimai dėl daugiau nei šešių Lietuvos logistikos įmonių. O frazė “Miegokite ramiai, kol mes ateisime. Jei pas jus viskas gerai – miegokite ramiai. Bet jei ne – laikas sunerimti” tapo interviu antrašte ir, faktiškai, pagrindine jo žinute.

TTLA atsakymas: “Nekriminalizuokite viso sektoriaus”

Po interviu pasirodymo TTLA išplatino pareiškimą, kuriame griežtai reagavo į prokurorės pasisakymus.

Aljansas teigė palaikantis nulinę toleranciją įstatymų pažeidimams, tačiau mano, kad “atskiri tiriami atvejai negali būti tapatinami su visa sistema ir tapti pagrindu viso sektoriaus stigmatizavimui”.

TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas prokurorės naudotas metaforas pavadino “kraštutinėmis ir istoriškai traumuojančiomis”. Pranešime spaudai jis cituojamas taip: “Mūsų vertinimu, tai yra kraštutinės ir istoriškai traumuojančios metaforos. Jos neišvengiamai sukuria įspūdį, kad kalbama ne apie atskirus galimus išnaudojimo atvejus, o apie kriminalizuotą viso sektoriaus esmę”.

TTLA atkreipė dėmesį į mastą: interviu minimos kiek daugiau nei šešios įmonės, kurių atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai. Tuo tarpu Lietuvoje veikia apie 7 000 transporto ir logistikos įmonių, kuriose dirba maždaug 90 000 vairuotojų. Aljansas pabrėžia, kad pavienės bylos negali būti pagrindas teiginiams apie “systeminį išnaudojimą” visos šakos mastu.

Atskirai TTLA iškėlė klausimą dėl frazės “miegokite ramiai, kol mes ateisime”: ar tai yra oficiali prokuratūros pozicija viso verslo atžvilgiu, ar retorinė figūra, “kuri neturėtų būti suvokiama kaip signalas apie šališką požiūrį į visas įmones”?

1. Drižas taip pat nurodė prokuratūros vaidmenį formuojant viešąją nuomonę: “Atsižvelgiant į tai, kad prokuratūros, kaip baudžiamojo persekiojimo vadovės ir organizatorės, tonas turi ypač didelę įtaką viešosios nuomonės formavimui, institucijos privalo itin atsargiai parinkti viešai tariamas metaforas ir analogijas, ypač tokias, kurios natūraliai suponuoja viso sektoriaus moralinę diskreditaciją”.

Kas yra TTLA ir kodėl jų pozicija svarbi

TTLA – tai Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, įkurtas 2019 metais. Tai nėra masinė asociacija: priešingai nei didesnioji “LINAVA” (Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija, įkurta dar 1991 m.), TTLA vienija būtent didžiausius rinkos žaidėjus – 25 įmones, kurių bendra metinė apyvarta, aljanso duomenimis, viršija 9 mlrd. eurų. Tai sudaro daugiau nei 80% visos Lietuvos krovinių autotransporto apyvartos.

TTLA sudėtyje yra tokios įmonės kaip “Girteka Transport” (didžiausia Europos pervežėja pagal vilkikų skaičių), “Hegelmann Transporte”, “Vlantana”, “Baltic Transline”, “Hoptrans” ir kitos. Tarp aljanso narių minima ir “Bleiras Logistics” – įmonė, kurios biuruose 2025 m. gegužę buvo atliekamos kratos tiriant priverstinį darbą.

Aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas yra pagrindinis viešas organizacijos kalbėtojas. TTLA yra asocijuota IRU (Tarptautinės kelių transporto sąjungos) narė.

Kitaip tariant, tai yra stambiojo Lietuvos transporto sektoriaus verslo balsas. Jo pozicija de facto atspindi interesus tų įmonių, kurių didžioji dalis į darbą pritraukia dešimtis tūkstančių vairuotojų iš trečiųjų šalių – pirmiausia iš Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Kontekstas: ką tiksliai tiria prokuratūra

Prokurorės E. Ignatavičiūtės pasisakymai nėra pirmas jos viešas pasirodymas šia tema. Dar 2025 m. sausį ji davė interviu LRT, kuriame išsamiai aprašė užsienio vairuotojų problemas: neapmokamas darbo valandas, sumažintus atlyginimus, psichologinį spaudimą, dokumentų slėpimą nuo tikrintojų.

2025 m. gegužę Lietuvos teisėsauga atliko masto operaciją: kratas ir patikrinimus keliose krovinių pervežimo įmonėse įtariant priverstinio darbo išnaudojimą. Operaciją koordinavo Vilniaus apygardos prokuratūra kartu su policija, Valstybine darbo inspekcija ir Pasienio tarnyba. Tuo metu nukentėjusiaisiais buvo pripažinti daugiau nei 30 asmenų – Tadžikistano, Uzbekistano ir Kirgizijos piliečiai.

Iki 2025 m. rugpjūčio, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros duomenimis, šalyje buvo atliekami jau 22 ikiteisminiai tyrimai pagal straipsnius dėl prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo. Buvo nustatyta daugiau nei 100 nukentėjusiųjų ir 75 įtariamieji. Dauguma bylų vienaip ar kitaip buvo susijusios būtent su transporto sektoriumi.

Problemos mastas: skaičiai ir realybė

Lietuvos krovinių autotransportas yra viena pagrindinių šalies ekonomikos šakų. Transporto paslaugos sudaro apie trečdalį viso Lietuvos paslaugų eksporto. Remiantis “Sodros” duomenimis, kuriuos pateikia LRT.lt, sunkiasvorių vilkikų vairuotojų skaičius Lietuvoje išaugo 4 100 asmenų ir pasiekė 91 600. Dar 2024 m. pabaigoje ši profesija buvo pati dažniausia šalyje. Užimtumo tarnybos vertinimu, užsieniečiai sudaro apie 80% transporto ir saugojimo sektoriaus darbuotojų.

Būtent sektoriaus priklausomybė nuo užsienio darbo jėgos sudaro prielaidas potencialiems piktnaudžiavimams. Darbuotojai iš trečiųjų šalių paprastai yra prisirišę prie konkretaus darbdavio vizų sąlygomis (mažiausiai pusmečiui), prastai išmano vietos įstatymus, nekalba lietuviškai ar angliškai ir dažnai neturi išteklių savo teisėms ginti teismine tvarka.

2024 m. Lietuva patvirtino Kovos su prekyba žmonėmis 2024–2026 m. veiksmų planą, skirtą stiprinti prevenciją, apsaugoti aukas ir persekioti kaltininkus.

Ką tai reiškia vežėjams

Transporto įmonėms, dirbančioms Lietuvos rinkoje arba su Lietuvos partneriais, ši situacija yra svarbus signalas. Lietuvos prokuratūra akivaizdžiai didina aktyvumą migrantų darbo teisių apsaugos srityje. Tyrimų skaičius auga, tyrimo metodologija tobulėja, o problema pritraukia vis daugiau žiniasklaidos ir politinio dėmesio.

Įmonėms, naudojančioms vairuotojų iš trečiųjų šalių darbą, vertėtų atidžiai patikrinti, ar jų darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir dokumentų tvarkymo praktika atitinka visus Lietuvos darbo teisės ir ES normų reikalavimus. Kaip rodo tyrimų patirtis, rizikos zona – tai pirmiausia darbo laiko apskaita, faktinės išmokos (o ne tik užfiksuotos dokumentuose) ir sąlygos, kuriomis darbuotojai pritraukiami dirbti.

Kalbant apie TTLA poziciją, aljansas akivaizdžiai siekia užkirsti kelią neigiamo požiūrio plitimui visai pramonei. Tačiau pats tokio pareiškimo poreikis yra ženklas, kad spaudimas sektoriui tik augs.

Iliustracija: DI