Lietuva paskelbė karą viršsvoriui: 18 automatinių svarstyklių, dešimteriopai didesnis kontrolės biudžetas ir baudos paštu

Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė apie programos „STOP kelių naikinimui“ pradžią. Iki 2028 metų Lietuvos keliuose atsiras 18 automatinių dinaminių svarstyklių sunkvežimiams, o Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) kontrolės funkcijų finansavimas išaugs dešimt kartų.

Problemos mastas: kas ketvirtas sunkvežimis važiuoja su viršsvoriu

Lietuva – svarbus Baltijos šalių tranzito mazgas. Pagrindinėmis šalies magistralėmis kasdien pravažiuoja daugiau nei 18 tūkstančių sunkiasvorių transporto priemonių. Reikšminga jų dalis viršija leistiną masę.

Valstybinio kelių operatoriaus „Via Lietuva“ pateikti duomenys stulbinantys. Nuo 2019 iki 2024 metų kontrolės postuose buvo pasverta daugiau nei 92 milijonai transporto priemonių. Iš jų 21,7% sudarė krovininis transportas. Analizė parodė: 2024 metais apie 25% sunkvežimių pažeidė bendrosios masės arba ašies apkrovos normas. Kai kuriais atvejais leistinas svoris buvo viršytas dvigubai.

Lietuvoje galioja standartinės ES taisyklės: maksimali sunkvežimio su priekaba masė – iki 40 tonų, varančiosios ašies apkrova – ne daugiau 11,5 tonos, kitų ašių – iki 10 tonų.

„Via Lietuva“ infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas atkreipia dėmesį į konkrečias pasekmes: perkrauti sunkvežimiai itin sparčiai naikina regioninius ir rajoninius kelius, kurie tiesiog nėra pritaikyti intensyviam sunkiasvorių transporto priemonių eismui. Vasarą, kai asfaltas įkaista iki 60°C, dangoje atsiranda vėžės, bangos, išdaužos ir įtrūkimai. Kelių kraštai pradeda trupėti. Visa tai ne tik gadina infrastruktūrą – tai tiesioginė grėsmė eismo saugumui.

Svarbus ir ekonominis aspektas. AB „Kelių priežiūra“ generalinio direktoriaus Audriaus Vaitkaus vertinimu, dėl viršsvorio faktinis kelio konstrukcijų tarnavimo laikas sutrumpėja 20–30%. O remontas tampa vis brangesnis.

Čia verta atsižvelgti ir į dar vieną faktorių: Lietuvos keliai ir taip yra nepakankamai remontuojami. Pagal normatyvus viršutinį asfalto sluoksnį reikėtų keisti kas 20 metų, o greitkeliuose projektinis terminas – apie 30 metų. Praktiškai dėl lėtinio nepakankamo finansavimo daugelis ruožų eksploatuojami 40–50 metų be kapitalinio remonto. Viršsvoris pagreitina ir taip nusilpusios dangos degradaciją.

Kodėl kontrolė iki šiol neveikė

Iki šiol Lietuva sunkvežimių viršsvorį kontroliavo naudodama statines svarstykles. LTSA inspektoriai stabdydavo vilkikus ir sverdavo juos vietoje. Rezultatas? Vidutiniškai apie tris transporto priemones per dieną nuo 2017 iki 2024 metų.

Visoje šalyje yra maždaug 20 LTSA inspektorių, kurie užsiima ne tik svorio kontrole, bet ir vairuotojų darbo ir poilsio režimo, automobilių techninės būklės bei dokumentų tikrinimu. Resursų akivaizdžiai trūksta.

Štai ką rodo skaičiai. Per pirmuosius devynis 2025 metų mėnesius LTSA patikrino daugiau nei 12 tūkstančių sunkvežimių. Užfiksuota šiek tiek daugiau nei 200 masės viršijimo atvejų. Asociacija „Lietuvos keliai“ pateikia visiškai kitokį vaizdą. Jos vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko nurodo: automatinės svarstyklės, įrengtos magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (kurios kol kas neturi teisės išrašyti baudų), fiksuoja 700–800 masės viršijimo atvejų per dieną.

„Tai, kad LTSA per metus nustatė vos daugiau nei 200 pažeidimų, yra neveikiančios kontrolės pavyzdys“, – konstatuoja Š. Frolenko.

Yra ir dar viena neefektyvumo priežastis. Vežėjai aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. „Facebook“ grupėse vairuotojai realiuoju laiku įspėja vieni kitus, kur šiuo metu dirba inspektoriai. Kai kurie žmonės netgi tikslingai stebi tikrintojų judėjimą. LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo pripažino: „Mums tikrai sunku sustabdyti pažeidėją, nes jie mūsų vengia ir ieško apvažiavimo kelių“.

Programa „STOP kelių naikinimui“: kas konkrečiai planuojama

Ministras J. Taminskas anonsavo kompleksinį požiūrį. Štai pagrindiniai jo elementai:

18 automatinių svarstyklių per trejus metus

„Via Lietuva“ planuoja kasmet įrengti po šešias dinamines svėrimo stotis. Iki 2028 metų jų bendras skaičius pasieks 18. Projektui 2026 metais įmonė skiria 6 milijonus eurų.

Kalbama apie WIM (Weigh-in-Motion) technologiją – svėrimą judant. Kelio dangoje sumontuoti jutikliai nustato kiekvienos sunkvežimio ašies masę ir bendrą svorį nestabdant transporto priemonės. Kameros fiksuoja valstybinius numerius. Sistema veikia visą parą.

Konkrečias įrengimo vietas „Via Lietuva“ žada paskelbti baigusi analizę. Tačiau jau žinoma, kad svarstyklės turėtų atsirasti, pavyzdžiui, keturių eismo juostų „Via Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos. Ministras J. Taminskas pažymėjo, kad naujajame „Via Baltica“ ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno jau matomos vėžės – ir neaišku, kodėl ten svarstyklės nebuvo įrengtos iš pat pradžių.

Automatinės baudos – „kaip greičio matuokliai“

Esminė naujovė – perėjimas prie automatinio pažeidimų fiksavimo. J. Taminskas pateikė tiesioginę analogiją su greičio matuokliais. Jutikliai fiksuos viršsvorį, o protokolai bus išrašomi automatiškai. Vežėjas apie baudą sužinos iš laiško po fakto. Apvažiuoti tokią sistemą, kitaip nei inspektorių šalikelėje, yra gerokai sudėtingiau.

Dešimteriopas LTSA finansavimo padidinimas

LTSA gaus dešimt kartų daugiau lėšų kontrolės funkcijoms vykdyti. 2025 metams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) jau papildomai skirta 2 milijonai eurų. Inspektoriai dirbs visą parą, perkamas naujas automobilių parkas išvažiuojamiesiems patikrinimams.

Memorandumas su vežėjais

Ministerija kuria išplėstinę darbo grupę, kurioje dalyvaus kitos institucijos ir sektoriaus asociacijos. Planuojama pasirašyti memorandumą „STOP kelių naikinimui“, kuriuo vežėjai ir krovinių gavėjai savanoriškai įsipareigos neleisti viršsvorio.

E-tolling: dar viena dėlionės dalis

Lygiagrečiai su svorio kontrole Lietuva diegia elektroninę kelių rinkliavos sistemą sunkiasvoriam transportui – e-tolling.

2026 metų vasario pradžioje „Via Lietuva“ pasirašė 13,4 milijono eurų (be PVM) vertės sutartį su Austrijos kompanija „Kapsch TrafficCom“. Tai pirmasis pasaulyje viešasis konkursas, numatantis kelių mokesčių apdorojimą per mobiliąją programėlę išmaniajame telefone.

Sistema apims 2 851 kilometrą Lietuvos kelių ir bus taikoma visoms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 3,5 tonos. Ji veiks mokėjimo už faktiškai nuvažiuotą atstumą principu – vietoj dabartinių viniųčių. Paleidimas numatytas 2027 metų pradžioje.

„Šios sutarties pasirašymas yra lūžio taškas: po penkerių metų stagnacijos e-tolling projektas pagaliau realizuojamas. Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, įdiegusia elektroninę kelių rinkliavą“, – pareiškė ministras J. Taminskas.

Vežėjams e-tolling reiškia perėjimą nuo fiksuotos vinjetės kainos prie modelio „kas daugiau važiuoja ir teršia – tas daugiau moka“. Tačiau be finansinės pusės, sistema netiesiogiai prisideda ir prie viršsvorio kontrolės: e-tolling infrastruktūra potencialiai gali būti integruota su svorio jutikliais. Apie tokią galimybę atvirai kalba ir sektoriaus ekspertai, ir asociacijos „Lietuvos keliai“ atstovai.

Verta paminėti: e-tolling projektas buvo planuojamas nuo 2021 metų, tačiau jį blokavo teisminiai ginčai su rangovais. Dabar pasirinktas sistemos nuomos modelis (užuot kūrus ją nuo nulio), o tai pagreitina procesą. „Kapsch TrafficCom“ sistema jau veikia Skandinavijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje.

Ką visa tai reiškia vežėjams

Lietuva yra didelė rinka tarptautiniams vežėjams, ypač iš Lenkijos ir Baltijos šalių. Šalis yra įsikūrusi pagrindiniuose tranzito maršrutuose, įskaitant „Via Baltica“. Nauja kontrolės sistema palies visus, dirbančius Lietuvos kryptimi.

Vežėjams verta atsižvelgti į kelis dalykus:

• Pirma, automatinės svarstyklės nepalieka galimybės „apvažiavimo manevrams“. Kai jutikliai yra sumontuoti kelio dangoje ir veikia nuolatos, įspėjimai socialiniuose tinkluose praranda prasmę.

• Antra, automatinis baudų išrašymas reiškia, kad bausmė taps neišvengiama. Iki šiol pažeidėjus atbaidydavo veikiau tikimybė būti pagautam, o ne baudos dydis. Dabar šis santykis keičiasi.

• Trečia, 2027 metais paleidus e-tolling, transporto išlaidos Lietuvos kryptimi išaugs. Vinjetė keičiama mokesčiu už kilometrą. Tiems, kurie nuvažiuoja daug kilometrų Lietuvos keliais, tai bus reikšminga.

• Ketvirta, asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo atsakomybę už viršsvorį taikyti ne tik vežėjams, bet ir krovinių siuntėjams. Jei tokie teisės aktų pakeitimai įvyks, tai pakeis visą atsakomybės grandinę.

Kontekstas: Lietuva nėra viena

Lietuva seka bendra Europos tendencija. Lenkija taip pat ruošiasi WIM sistemų diegimui – 2024 metais Vyriausioji kelių transporto inspekcija (GITD) atliko bandomuosius matavimus Nova Ves poligone greitkelyje A1. Vokietija stato 16 svėrimo postų labiausiai apkrautuose autobanuose. Prancūzija WIM sistemas aktyviai naudoja jau daugelį metų.

Logika visur ta pati: rankinė kontrolė yra neefektyvi, o automatinės sistemos leidžia patikrinti kiekvieną sunkvežimį, o ne kas tūkstantąjį. Duomenys rodo, kad ten, kur kontrolė stiprinama – pažeidimų skaičius mažėja.

Įvykių chronologija

• 2017–2024 – LTSA naudoja statinį svėrimą, vidutiniškai 3 patikrinimai per dieną.

• 2021 – Lietuva pirmą kartą paskelbia apie planus diegti e-tolling.

• 2021–2025 – teisminiai ginčai su rangovais blokuoja e-tolling projektą.

• 2025 m. rugsėjis – LRT publikuoja tyrimą apie masinį viršsvorį ir kontrolės neefektyvumą.

• 2025 m. lapkritis – „Via Lietuva“ paskelbia apie planus įrengti svarstykles iki 2027 metų, skiria 6 mln. eurų 2026 metams.

• 2026 m. pradžia – ministras J. Taminskas paleidžia programą „STOP kelių naikinimui“.

• 2026 m. vasaris – pasirašyta sutartis su „Kapsch TrafficCom“ dėl e-tolling sistemos (13,4 mln. eurų).

• 2026–2028 – 18 dinaminių svėrimo stočių įrengimas (po 6 per metus).

• 2027 m. pradžia – suplanuotas e-tolling sistemos paleidimas.