Lietuva prieš fiktyvias vairavimo mokyklas: STT antikorupcinis tyrimas

Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė korupcijos rizikos analizės rezultatus vairuotojų formaliojo profesinio mokymo sistemoje. Išvados kelia nerimą: vairavimo mokyklos pačios moko ir pačios priima egzaminus, praktiniai bandymai nėra fiksuojami vaizdo įrašais, o teorijos egzaminą išlaiko beveik 100% kandidatų. Dvi mokyklos išdavė 16 diplomų asmenims, kurie visiškai nelankė užsiėmimų, ir už tai nebuvo nubaustos. STT jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl fiktyvaus mokymo faktų ir pateikė rekomendacijas trims žinyboms.

Kas yra „95 kodas“ ir kodėl tai svarbu vežėjams

Kalbama ne apie paprastų vairuotojų mėgėjų rengimą. „95 kodas“ – tai privaloma profesinė kvalifikacija vairuotojams, vežantiems krovinius ar keleivius komerciniais tikslais. Šis reikalavimas įvestas Europos Sąjungos direktyva 2003/59/EB ir galioja visose ES šalyse. Be šios žymos vairuotojo pažymėjime C/CE kategorijos sunkvežimio ar D/DE kategorijos autobuso vairuotojas neturi teisės vykdyti komercinių reisų. Pradinė kvalifikacija apima teoriją ir praktiką, o vėliau kas penkerius metus reikia išklausyti 35 valandų periodinio mokymo kursą.

Transporto įmonėms šio mokymo kokybė nėra tik abstrakti istorija. Nuo jos priklauso vairuotojo kompetencija kelyje. Fiktyvus „95 kodas“ reiškia, kad prie sunkiojo vilkiko vairo gali atsidurti žmogus, kuris realiai niekada nesimokė.

Ką būtent nustatė STT

Analizę atliko STT korupcijos prevencijos specialistai. Pagrindas tam buvo sisteminės problemos, iškilusios ikiteisminio tyrimo metu dėl įtariamo fiktyvaus vairuotojų mokymo vairavimo mokyklose.

Pagrindinė struktūrinė problema: vairavimo mokyklos, rengiančios „95 kodo“ mokymus, pačios ir vertina savo mokinius. Jos yra ir mokytojai, ir egzaminuotojai viename asmenyje. STT duomenimis, praktiniai egzaminai nėra įrašinėjami ir niekaip nefiksuojami. Įrodymų, kaip jie vyksta iš tikrųjų, tiesiog nėra.

Kontroliuojančios institucijos fiksuoja daugybę pasikartojančių pažeidimų. Teorijos egzaminą (testą) išlaiko praktiškai visi kandidatai – arti 100%. STT pranešime spaudai tiesiogiai nurodoma, kad tai kelia rimtų abejonių: ar mokymas vyksta realiai, ar kai kuriais atvejais diplomai išduodami formaliai – faktiškai už pinigus, asmeniui realiai nedalyvaujant mokymuose.

Užfiksuotas atvejis, kai tikrintojai atvyko į mokymo įstaigą teorijos egzamino metu, tačiau durys buvo užrakintos. Nurodytais telefonais susisiekti nepavyko. Tuo tarpu pagal dokumentus egzamine dalyvavo 31 asmuo.

Licencijavimas: fasadas be turinio

STT nustatė, kad mokymo įstaigų licencijavimo procesas yra ydingas antikorupciniu požiūriu. Galiojantis reguliavimas leidžia išduoti licenciją net nepatikrinus mokymo išteklių vietoje.

Pavyzdys iš analizės: apžiūrint vieną mokomąją sunkiasvorę transporto priemonę, jos kėbule rasta sukrautų naujų ir naudotų padangų, talpų su skysčiais, plastikinių maišų. Ant kėbulo sienos kabojo vienintelis tvirtinimo diržas. Automobilis buvo naudojamas kaip sandėlis, o ne kaip mokomoji technika.

Kontrolė beveik neveikia

Viso vairuotojų kompetencijų vertinimo proceso koordinavimui Lietuvos mastu skirti tik 2 etatai. Šie patys darbuotojai, be koordinavimo, atlieka ir priežiūros funkcijas.

Aiškūs patikrinimų kriterijai nenustatyti. Nėra vieningų, visiems vienodų taisyklių – kada ir ką tikrinti. Tai sukuria riziką, kad vieni tikrinami dažniau, kiti – rečiau, o sprendimams gali būti daromas neteisėtas spaudimas.

Net kai pažeidimai nustatomi, realių pasekmių praktiškai nebūna. Įstatymai numato labai ribotas ir sunkiai pritaikomas sankcijas. STT pateikia konkretų pavyzdį: dvi mokymo įstaigos neteisėtai išdavė 16 diplomų asmenims, kurie nesimokė ir kurių kompetencijos net nebuvo tikrintos. Tačiau šios įstaigos galiausiai nebuvo nubaustos ir tęsia veiklą. STT vertinimu, tai formuoja „nepasiekiamumo ir nebaudžiamumo pojūtį“ tarp mokymo įstaigų.

Rekomendacijos ir terminai

STT pateikė antikorupcines rekomendacijas trims institucijoms: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui bei Nacionalinei švietimo agentūrai. Pasiūlymų esmė – reorganizuoti kompetencijų vertinimo sistemą ir sustiprinti priežiūros mechanizmus.

Visos trys institucijos turi per 3 mėnesius viešai atsiskaityti, kaip jos atsižvelgė ar planuoja atsižvelgti į STT pastabas.

Lygiagrečiai STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl fiktyvaus mokymo faktų. Kai byla bus perduota teismui, visuomenė gaus informaciją apie jos rezultatus.

Kontekstas: „Regitra“ ir ankstesni skandalai

Dabartinė analizė liečia privatų sektorių – vairavimo mokyklas. Tačiau problemos šaknys gilesnės. Dar 2023 metais STT atliko panašų patikrinimą valstybės įmonėje „Regitra“, kuri priima įprastų vairuotojo pažymėjimų egzaminus. Tuomet tyrimas prasidėjo po portalo 15min.lt žurnalistinio tyrimo, atskleidusio platų prekybos teisėmis tinklą. Buvo sulaikyta 12 įtariamųjų – egzaminuotojai, tarpininkai ir suinteresuoti asmenys.

Dabar dėmesys nukrypo į profesinį mokymą ir privačias vairavimo mokyklas. Problema pasirodė esanti sisteminė: tiek valstybiniame sektoriuje („Regitra“), tiek privačiame (vairavimo mokyklos su licencija „95 kodui“).