ES paleidžia platformą vairuotojų samdymui iš trečiųjų šalių. Tačiau yra niuansų

Kovo 30 d. ES Taryba galutinai patvirtino reglamentą dėl “EU Talent Pool” – pirmosios bendros Europos skaitmeninės platformos, kuri sujungs ES darbdavius su darbo ieškančiais asmenimis iš trečiųjų šalių. Profesionalūs vairuotojai ir mechanikai pateko į trūkstamų specialybių sąrašą. Sektorius naujieną pasitiko su santūriu optimizmu: platforma – žingsnis į priekį, tačiau samdant darbuotojus iš trečiųjų šalių vis dar lieka neišspręstų problemų.

Kas įvyko

Kovo 30 d. ES Taryba suteikė galutinę žalią šviesą reglamentui dėl “EU Talent Pool” kūrimo. Tai pirmoji Europos Sąjungos istorijoje skaitmeninė platforma, kuri parinks kandidatus iš už ES ribų darbdaviams tuose sektoriuose, kur trūksta darbo jėgos. Prieš tai, kovo 10 d., reglamentui pritarė Europos Parlamentas. Dabar eilė Europos Komisijai: ji užsiims pačios platformos kūrimu. Pilnavertis paleidimas numatytas 2027 metais.

Kipro migracijos reikalų viceministras Nicolas Ioannidis pažymėjo, kad platforma padės spręsti darbo jėgos trūkumo problemą Europoje ir padidins ES konkurencingumą, supaprastindama darbdaviams prieigą prie kvalifikuotų kadrų iš užsienio.

Kaip tai veiks

Pagal sumanymą, “EU Talent Pool” – tai skaitmeninis personalo atrankos įrankis, veikiantis atitikimo (matching) principu. Darbo ieškantys asmenys iš už ES ribų galės registruotis, įkelti savo profilį su duomenimis apie kvalifikaciją, patirtį ir kalbų mokėjimą. Šalių dalyvių darbdaviai gaus galimybę ieškoti kandidatų savo laisvoms darbo vietoms. Platforma nemokama abiem pusėms.

Kiekviena dalyvaujanti valstybė sukurs nacionalinius kontaktinius punktus. Jie perduos į sistemą laisvas darbo vietas pagal trūkstamas specialybes ir teiks informaciją apie samdymo sąlygas, imigracijos procedūras bei darbuotojų teises.

Svarbu: darbdaviai negalės skelbti laisvų darbo vietų tiesiogiai. Mechanizmas panašus į jau veikiantį EURES portalą – laisvos vietos keliauja per nacionalinius kontaktinius punktus.

Trūkstamų profesijų sąrašą sudarys Europos Komisija, remdamasi valstybių narių duomenimis. Šalys dalyvės galės papildyti arba trumpinti šį sąrašą, atsižvelgdamos į savo darbo rinkos ypatumus. “Grant Thornton” duomenimis, į bendrą Europos sąrašą patenka pozicijos statybų, sveikatos apsaugos, viešbučių sektoriuje, transporte ir IT.

Esminės išlygos: ko platforma nesuteikia

“EU Talent Pool” – tai ne naujas migracijos kanalas ir ne vizų režimo supaprastinimas. Valstybių dalyvavimas – savanoriškas. Nė viena ES šalis neprivalo jungtis prie platformos. Išeiti iš sistemos galima pranešus prieš devynis mėnesius.

Svarbu, kad platforma neišduoda leidimų dirbti. Kandidato parinkimas per “EU Talent Pool” negarantuoja jam nei darbo vizos, nei leidimo gyventi. Gavęs darbo pasiūlymą, ieškantis darbo asmuo pereina standartines nacionalines imigracijos procedūras tos šalies, kurioje yra darbdavys. Visgi valstybės turi teisę taikyti pagreitintas procedūras kandidatams iš platformos – tačiau tai jų pasirinkimas.

Be to, platforma nėra skirta tiems, kurie jau yra ES. Ji skirta tik darbo ieškantiems asmenims iš trečiųjų šalių, gyvenantiems už Europos Sąjungos ribų. Jau dirbantiems ES trečiųjų šalių piliečiams ši sistema netaikoma.

Stažuotės ir pameistrystė neįtrauktos. Per “EU Talent Pool” negalima samdyti stažuotojų ar pameistrių.

Ką tai reiškia autotransportui

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) pasveikino profesionalių vairuotojų ir mechanikų įtraukimą į trūkstamų specialybių sąrašą.

IRU vertinimu, ES trūksta apie 500 tūkstančių profesionalių krovinių gabenimo vairuotojų. Atotrūkis toliau didėja. Priežastys gerai žinomos: senstanti darbo jėga ir silpnas jaunimo antplūdis. Mažiau nei 5% profesionalių vairuotojų Europoje yra jaunesni nei 25 metų, o apie 30% – vyresni nei 55 metų ir artėja prie pensijos. Moterys ir jaunimas kartu sudaro mažiau nei 10% visų vairuotojų.

IRU direktorė ES klausimais Raluca Marian pabrėžė: “Profesionalių vairuotojų ir mechanikų įtraukimas į EU Talent Pool yra svarbus žingsnis į priekį. Tai pripažįsta kadrų deficito mastą komercinio autotransporto sektoriuje. Tačiau vien tik personalo atrankos platforma nesodins vairuotojų prie vairo. Kad tai veiktų praktiškai, reikia greitesnių ir nuspėjamesnių procedūrų, suderinto kvalifikacijų pripažinimo ir aiškių kelių į profesiją”.

IRU taip pat nurodo sisteminius barjerus: fragmentuotos nacionalinės taisyklės dėl leidimų išdavimo ir kvalifikacijų pripažinimo lėtina samdymą ir mažina nuspėjamumą vežėjams. Be vieningo požiūrio į vairuotojo pažymėjimų ir profesinės kompetencijos sertifikatų (CPC) iš trečiųjų šalių pripažinimą, kadrų pritraukimas iš užsienio nebus masiškas.

Deficitas skaičiais: Lenkija ir Lietuva

Lenkija yra viena iš šalių, kur vairuotojų trūkumas Europoje yra didžiausias. Įvairiais vertinimais, trūksta nuo 124 iki 150 tūkstančių profesionalų. Tuo pat metu Lenkija jau aktyviai pritraukia vairuotojus iš trečiųjų šalių: 2023 m. pabaigoje Lenkijos įmonės įdarbino daugiau nei 162 tūkstančius vairuotojų iš už ES ribų, iš kurių daugiau nei 88 tūkstančiai – Ukrainos piliečiai. Vairuotojai iš trečiųjų šalių sudaro beveik 30% dirbančiųjų tarptautiniuose pervežimuose Lenkijoje. Jaunų vairuotojų (iki 25 metų) dalis čia yra kritiškai maža – apie 3%.

Lietuva – Baltijos transporto centras su maždaug 4 300 registruotų transporto įmonių ir 80 tūkstančių vairuotojų. Kasmetinis vairuotojų deficitas šalyje – daugiau nei 3 tūkstančiai žmonių. Lietuvos vežėjai jau seniai samdo vairuotojus iš Vidurinės Azijos, Indijos ir Artimųjų Rytų šalių. EURES duomenimis, sunkiasvorių krovinių vairuotojai yra viena geidžiamiausių profesijų tarp užsieniečių, dirbančių Lietuvoje. Lietuvos įmonė “Girteka”, viena didžiausių autovežėjų Europoje, investuoja į mokymų centrus Poznanėje bei Šiauliuose ir 2026 m. planuoja jų plėtrai išleisti apie 300 tūkstančių eurų.

Būtent Lenkija ir Lietuva yra pagrindiniai vartai vairuotojams iš trečiųjų šalių į ES. Todėl jų dalyvavimas “EU Talent Pool” yra strategiškai svarbus visai Europos autotransporto rinkai.

Profesinių sąjungų pozicija: socialinio dempingo rizika

Visgi ne visi naujieną sutiko su entuziazmu. Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) griežtai sukritikavo priimtą reglamentą.

ETF nuomone, priimtame tekste nėra apsaugos nuo piktnaudžiavimo mechanizmų: nėra skundų procedūrų darbuotojams pažeidimų atveju, nėra sąžiningo samdymo garantijų, per platformą atrankas galės vykdyti nekontroliuojami tarpininkai – įdarbinimo ir laikinojo įdarbinimo agentūros.

Federacija pabrėžia: net ir esant savanoriškam valstybių dalyvavimui, bet kuri prie platformos prisijungusi šalis gali tapti vartais neapsaugotų darbuotojų migrantų srautui į ES. ETF tiesiogiai nurodo: pakanka, kad prie platformos prisijungtų Lenkija ir Lietuva – ir bet kuris šiose šalyse registruotas asmuo galės samdyti vairuotojus iš Vidurinės Azijos, kurie vėliau bus fiktyviai komandiruojami darbui bet kurioje ES valstybėje narėje.

ETF remiasi didelio atgarsio sulaukusiais vairuotojų iš trečiųjų šalių išnaudojimo atvejais – pavyzdžiui, “Gräfenhausen” byla ir skandalu aplink “Hegelmann Group”, kur vairuotojai iš Zimbabvės ir Vidurinės Azijos dirbo sąlygomis, kurias profesinės sąjungos apibūdina kaip šiuolaikinę vergijos formą: nemokami atlyginimai, gyvenimas vilkikų kabinose, dokumentų konfiskavimas.

Anksčiau Europos profesinių sąjungų federacijos ragino atšaukti “EU Talent Pool” projektą kaip per ankstyvą ir palaukti, kol bus priimtas sąžiningo darbuotojų mobilumo paketas, peržiūrėtas Europos darbo institucijos (ELA) mandatas ir darbo vietų kokybės gairės. Į šį raginimą nebuvo atsižvelgta.

Bendras Europos kontekstas: delsianti demografinė bomba

Vairuotojų deficito problema yra struktūrinė, ji trunka daugiau nei 15 metų ir tik gilėja.

Remiantis 2024 m. pasauline IRU ataskaita, iki 70% transporto įmonių tam tikrose šalyse susiduria su rimtais arba labai rimtais sunkumais samdydamos vairuotojus. Vairuotojų iki 25 metų dalis ES sudaro 6,5% ir toliau mažėja – per 2023–2024 metus ji krito 5,8%. Italijoje ir Vokietijoje šis rodiklis siekia vos 2,5%, Lenkijoje ir Ispanijoje – apie 3%.

Tuo pačiu, kaip pažymi IRU, atlyginimas nėra pagrindinis veiksnys. Vidutinis sunkvežimio vairuotojo atlyginimas Europoje viršija bazinį pragyvenimo minimumą nuo 30% iki 135%, priklausomai nuo šalies. Nyderlanduose – 133%. O 81% vairuotojų, IRU apklaustų kartu su “Truckfly by Michelin”, teigia esantys patenkinti savo darbu. Problema – aukšti įėjimo barjerai (vairuotojo pažymėjimo CE kategorijos gavimas gali kainuoti nuo 5 iki 9 tūkstančių eurų) ir darbo sąlygos: ilgos valandos prie vairo, saugių aikštelių trūkumas, žemas profesijos socialinis statusas.

Pagal “Transport Intelligence” prognozę, 2026 m. vairuotojų trūkumas toliau stums atlyginimus į viršų. Sektoriui trūksta 444 tūkstančių vairuotojų, be to, pasitraukimas iš profesijos lenkia naujų kadrų atėjimą. Mažieji vežėjai vis dažniau pralaimi didiesiems kovoje dėl kadrų: jie tiesiog negali pasiūlyti lygiaverčių sąlygų.

Kas iš to seka vežėjui

“EU Talent Pool” – tai bandymas sistemiškai pažvelgti į darbo jėgos pritraukimą iš užsienio visos ES lygmeniu. Autotransporto sektoriui vairuotojų ir mechanikų įtraukimas į trūkstamų profesijų sąrašą – neabejotinai teigiamas signalas. Tai fiksuoja problemos pripažinimą aukščiausiu politiniu lygmeniu.

Tačiau praktiškai vežėjui rytoj mažai kas pasikeis. Platforma pradės veikti ne anksčiau kaip 2027 metais. Valstybių dalyvavimas yra savanoriškas, ir kol kas neaišku, kurios šalys prisijungs pirmosios. Nacionalinės imigracijos procedūros lieka tokios pačios – su visais jų terminais ir biurokratiniais barjerais. O pagrindinės sisteminės problemos – vieningos vairuotojų kvalifikacijų iš trečiųjų šalių pripažinimo tvarkos nebuvimas ir ilgos darbo leidimų įforminimo procedūros – kol kas neišspręstos.

Įmonėms, kurios jau samdo vairuotojus iš už ES ribų, verta stebėti, kurios valstybės paskelbs apie prisijungimą prie “EU Talent Pool” ir kokie nacionaliniai trūkstamų profesijų sąrašai bus sudaryti. Lenkijos ir Lietuvos įmonėms – o jos jau dabar yra didžiausios vairuotojų migrantų samdytojos – dalyvavimas platformoje gali suteikti papildomą įrankį kadrų paieškai. Ypač naudingas jis gali būti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi išteklių savarankiškoms atrankos kampanijoms trečiosiose šalyse.

Tačiau tikėtis, kad viena platforma užpildys pusės milijono žmonių kadrų deficitą, būtų naivu. Kaip tiksliai pastebėjo IRU – “personalo atrankos platforma pati savaime nesodins vairuotojo prie vairo”.