EES pradėjo veikti pilnu pajėgumu: kaip tai atrodo vežėjams keliais

Nuo 2026 m. balandžio 10 d. Entry/Exit System (EES) pradėjo pilnai veikti prie visų išorinių Šengeno sienų. Spaudai pasuose nebededami – vietoj jų duomenys apie atvykimą, išvykimą ir biometrija (veido nuotrauka ir pirštų atspaudai) patenka į bendrą duomenų bazę. Skaitmeninė registracija taikoma ir profesionaliems vairuotojams iš ne ES šalių, jei jie neturi leidimo gyventi (VŽN) arba ilgalaikės vizos. IRU ir nacionalinės asociacijos jau fiksuoja ilgesnį laiką pasienio punktuose ir reikalauja “žaliųjų koridorių” sunkvežimiams.

Kas tiksliai įvyko balandžio 10 d.

EES – tai bendra Šengeno elektroninė duomenų bazė, kurioje fiksuojamas kiekvienas trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių trumpam laikui (iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį), atvykimas ir išvykimas. Sistema buvo kuriama beveik dešimt metų: reglamentas priimtas dar 2017 m. lapkritį, tačiau realus paleidimas kelis kartus atidėtas. 2025 m. spalio 12 d. Europos Komisija pradėjo etapišką EES įjungimą, o 2026 m. balandžio 10 d. sistema tapo visiškai operatyvi.

Nuo šios datos pasų spaudai pakeisti skaitmeniniais įrašais apie trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių trumpam laikui, atvykimą ir išvykimą. Fiksuojama veido nuotrauka, pirštų atspaudai ir kelionės dokumento duomenys. Bazę valdo agentūra eu-LISA.

Vidaus reikalų ir migracijos komisaras Magnusas Brunneris prasmę formuluoja taip: skaitmeninis atvykimų ir išvykimų sekimas padeda nustatyti asmenis, viršijusius buvimo laiką, užkirsti kelią nereguliariam judėjimui ir kovoti su dokumentų klastojimu.

Kam tai taikoma transporto sektoriuje

EES taikoma ne ES ir Šengeno šalių piliečiams, kurie vyksta į zoną iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Transporto srityje tai vairuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Turkijos, Sakartvelo, taip pat dalies NVS ir Azijos šalių.

Išimtys yra ir jos tiesiogiai liečia sektorių:

• Šengeno šalių leidimų gyventi ir ilgalaikių nacionalinių vizų (D tipo) turėtojai EES neregistruojami – tai tiesiogiai taikoma sunkvežimių vairuotojams: oficialiame ES DUK atskirai nurodyta, kad tolimųjų reisų vairuotojas, turintis ES šalies leidimą gyventi (residence permit), į sistemą nepatenka;
• valstybės narės turi teisę nustatyti supaprastintas procedūras profesionaliems vairuotojams konkrečiuose praleidimo punktuose – atskira bendra ES lygio išimtis krovinių pervežimui dar neįtvirtinta, tačiau vietiniai palengvinimai galimi;
• traukinių ir lėktuvų įgulos tarptautiniuose reisuose yra atleistos;
• Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano piliečiai neįtraukiami.

Airija ir Kipras dirba pagal senąją schemą – ten spaudai pasuose išlieka.

Kaip tai atrodo pasienyje sunkvežimiui

Pirmasis kirtimas – ilgiausias. Vairuotojas nukreipiamas į aptarnavimo langelį arba biometrinį kioską, kur jis nufotografuojamas, nuimami pirštų atspaudai ir paso duomenys įtraukiami į sistemą. Beviziam įvažiavimui registruojama veido nuotrauka ir keturi pirštų atspaudai. Vairuotojų, atvykstančių su Šengeno viza, dešimt pirštų atspaudų jau saugomi VIS – jiems pasienyje atliekamas biometrinis sutikrinimas su šia baze, o ne pakartotinis viso rinkinio nuėmimas.

Įrašas naudojamas vėlesniems sienos kirtimams, o pasieniečiui pakanka palyginti biometriją su jau turimu įrašu. Duomenų saugojimo terminai skiriasi: įrašai apie atvykimą, išvykimą ir atsisakymą įleisti saugomi trejus metus, individuali byla – trejus metus ir vieną dieną, o asmenims, viršijusiems buvimo laiką, terminas gali siekti iki penkerių metų.

Yra niuansas su dokumentais: biometriniai pasai EES sistemai nėra griežtai privalomi. Jie reikalingi tik norint naudotis savitarnos kioskais. Paprastų pasų savininkai pirminei registracijai turi eiti į aptarnaujamus langelius. Tai reiškia, kad daugumai vairuotojų su nebiometriniais dokumentais savitarna atkrenta savaime.

Dar viena detalė: atsisakymas pateikti biometrinius duomenis automatiškai reiškia atsisakymą įleisti. Reisui tai faktiškai reiškia maršruto sužlugdymą.

Yra mobilioji programėlė “Travel to Europe”, tačiau jos funkcionalumas kol kas ribotas ir šalys ją diegia skirtingai. Švedijoje per programėlę galima iš anksto perduoti paso duomenis, veido nuotrauką ir anketą. Portugalijoje kol kas prieinama tik atvykimo anketa (entry questionnaire) – be viso rinkinio su pasu ir nuotrauka. Formaliai ruoštis kelionei galima prieš septynias dienas, tačiau patys duomenys siunčiami ne anksčiau kaip prieš 72 valandas iki sienos kirtimo. Visgi programėlė nepakeičia pokalbio su pasieniečiu, o tik pagreitina dalį procedūros.

Pagrindinis galvos skausmas: 90/180 taisyklė po automatine kontrole

Iki EES taisyklė “90 dienų buvimo per bet kurias 180” formaliai galiojo, bet buvo kontroliuojama spaudais ir pasieniečio akimi. Dabar skaitiklį tvarko mašina – automatiškai visose 29 šalyse iškart.

Tolimųjų reisų vairuotojui iš trečiosios šalies, kuris reguliariai veža krovinius į ES, tai yra aritmetika ant ribos. Serbijos vežėjų asociacijos atstovas Nedžo Mandičius situaciją apibūdina taip: “Jei 90 dienų padalinsime iš šešių mėnesių, vairuotojams lieka daugiausia 15 dienų realaus buvimo Šengene per mėnesį. Atvykimo diena laikoma pirma, išvykimo – paskutine, o tai yra pervežimai, kurie turi būti dažni”.

Sektorius susidūrė su tuo, kad vairuotojai ir transporto įmonės naujoje realybėje vertinami kaip turistai, o ne kaip darbuotojai, o tai lemia deportacijas, sulaikymus ir realius finansinius nuostolius.

Europos Sąjunga šią problemą pripažįsta. Europos Komisijos atstovas spaudai Markusas Lammertas Briuselyje pažymėjo, kad nors 90 dienų taisyklė nėra nauja, ES supranta: vairuotojams, sportininkams ar gastroliuojantiems menininkams gali tekti būti ilgiau. Tačiau sisteminio sprendimo kol kas nėra.

Ką daro IRU ir ko siekia pervežimų sektorius

IRU direktorė ES klausimais Raluka Marian jau kalbėjo Europos Parlamento LIBE komitete. Jos pozicija: skaitmenizacija yra pliusas, bet įgyvendinimas neturi smogti vežėjams. Jos formuluotė:

“Techniniai sunkumai neturi virsti baudomis operatoriams – nei finansinėmis, nei operacinėmis, įskaitant pernelyg didelius vėlavimus pasienyje. Mes jau matome pailgėjusį apdorojimo laiką ir vėlavimus dalinio EES taikymo metu. Jei tai bus valdoma netinkamai, rizika sustiprės po pilno paleidimo”.

Ir pasiūlymas: “Reikia pragmatiškų sprendimų, pavyzdžiui, žaliųjų koridorių komerciniam transportui”.

Antroji lobizmo kryptis – 90/180 limito peržiūra profesionaliems vairuotojams. Čia aptariami keli scenarijai, kuriuos viešai įvardijo Šiaurės Makedonijos vicepremjeras ir transporto ministras Aleksandaras Nikoloskis: atidėti EES paleidimą, padidinti buvimo limitą bent iki 250 dienų arba įvesti specialias taisykles profesionaliems vairuotojams pagal Šveicarijos pavyzdį.

Britanijoje Road Haulage Association (RHA) siekia “visa-free schema” vairuotojams: “Tai smūgis darbo vietoms ir verslui”, – pareiškė asociacijos vykdomasis direktorius Richardas Smithas.

Balkanų frontas: sienų blokados

Aštriausia reakcija – Vakarų Balkanuose. Ten EES sutapo su ilgamete vairuotojų frustracija, kuriems ES yra pagrindinė rinka.

Organizatorių vertinimu, sausio pabaigos protestuose dalyvavo iki 75 000 sunkvežimių iš Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos – nepriklausomo šio skaičiaus patvirtinimo kol kas nėra, tad kalbama būtent apie pačių vežėjų susivienijimų pareiškimą. Keleivių eismas vyko be rimtų trikdžių, taip pat buvo praleidžiami medikamentai, gyvūnai, skubios pagalbos tarnybos, kariniai kroviniai ir pavojingos prekės.

Po starto balandžio 10 d. protestai atsinaujino. Business Association International Transport generalinis sekretorius Aleksandaras Spasičius paaiškino naujo pasirodymo logiką:

“Atsižvelgiant į tai, kad techninė darbo grupė jau buvo susitikusi du kartus, kad pilnas EES diegimas prasideda balandžio 10 d., o mūsų vairuotojai jau susiduria su sulaikymais ir deportacijomis, tačiau konkrečios pažangos nėra, mes nusprendėme surengti protestą balandžio 14 d. – po katalikų ir stačiatikių Velykų. Reikia laiko pasiruošti kaip reikiant, nes šį kartą protestas tikriausiai truks ilgiau”.

Juodkalnijos vežėjų asociacija patvirtino 72 valandų blokadą pasienio punktuose nuo balandžio 14 d. iki 17 d. – prie sienų su Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovu ir Albanija. Akcija liečia tik krovinių srautą. Serbijoje panašūs veiksmai kol kas sustabdyti, tikintis susitarti su Europos Komisija.

Eilės: ką sako duomenys ir kur jų nereikėtų perkelti tiesiogiai

Didžioji dalis kiekybinių vertinimų dėl eilių kol kas liečia oro uostus. ACI Europe pranešė, kad pasienio kontrolė kai kuriose vietose sulėtėjo iki 70 proc., o laukimas piko valandomis pasiekia tris valandas. ACI Europe ir A4E bendrame pareiškime nurodo: “Laukimo laikas piko valandomis reguliariai siekia dvi valandas, o atskiri oro uostai praneša net apie ilgesnes eiles”.

Tai aviacijos duomenys, ir tiesiogiai perkelti jų į automobilių praleidimo punktus būtų nekorektiška – tačiau kaip bendras signalas apie apkrovą Šengeno pasienio infrastruktūrai jie yra naudingi.

Uostamiestis Lisabona ir Duvras jau griebėsi EES procedūrų sustabdymo, kad neužblokuotų eismo. ES numatė saugos mechanizmą reglamento lygmeniu: valstybės gali dalinai sustabdyti sistemos darbą iki 90 dienų po paleidimo, su galimybe pratęsti dar 60 dienų. Praktiškai kalbama ne apie visišką “patikrinimų išjungimą”, o apie laikiną lankstumą dirbant su EES ir biometrinėmis procedūromis – sprendimą priima konkreti šalis.

Sausumos punktuose stebimas panašus vaizdas. VisasNews pažymi, kad kanalo perėjose – Duvruose, Folkstone ir St Pancras stotyje Londone – dalis biometrinių sistemų iki balandžio 4 d. dar nebuvo visiškai operatyvios.

Kiek kainuoja prastovos valanda

Vertinimai skiriasi, tačiau planavimui naudinga žinoti tvarką: remiantis trans.info ir kitų sektoriaus šaltinių duomenimis, kiekviena sunkvežimio prastovos valanda vežėjui kainuoja 75–100 eurų. Potencialių vėlavimų fone pirmosiomis EES savaitėmis tai virsta pastebimu poveikiu pelno maržai.

Kas toliau: ETIAS ir kontekstas

EES – tai tik pirmoji didelės išorinių sienų reformos pusė. ETIAS, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema, turėtų pradėti veikti paskutinį 2026 m. ketvirtį. Tai ne viza, o išankstinis internetinis leidimas įvažiuoti, JAV ESTA arba Britanijos ETA analogas. Vežėjams tai reiškia, kad vairuotojai iš šalių, kurioms taikomas bevizis režimas (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, dalis Balkanų perspektyvoje), prieš atvykdami prie sienos turės turėti patvirtintą ETIAS paraišką.

Sistemiškai EES sprendžia ES užduotį – Šengeno išorinio perimetro sandarinimą ir kovą su buvimo terminų viršijimu. Europos Komisija jau pateikia pirmuosius rodiklius: nuo diegimo pradžios daugiau nei 24 000 asmenų atsisakyta leisti įvažiuoti – dėl pasibaigusio galiojimo ar suklastotų dokumentų arba negalėjimo pagrįsti kelionės tikslo. Veikia ir “dvigubų asmenybių” paieška: Rumunijoje biometrija išaiškino asmenį, naudojusį du skirtingus dokumentus skirtingais vardais, kuriam prieš tai tris kartus skirtingos šalys atsisakė leisti įvažiuoti.

Transporto sektoriui pagrindinis klausimas lieka atviras: ar profesionalūs vairuotojai gaus kokį nors ypatingą statusą pagal 90/180 taisyklę, ar jiems teks gyventi pagal “turistinį” limitą. Sprendžiant iš Europos Komisijos ir nacionalinių sostinių retorikos, greito politinio sprendimo balandį–gegužę laukti neverta – vadinasi, artimiausi mėnesiai praeis adaptuojant logistiką prie naujos skaitmeninės pasienio realybės.