Idarbinimo kanalas vėl veikia: Lietuva priima darbo prašymus iš Kazachstano

Prieš mėnesį Lietuva nuspaudė stabdžius, o dabar šiek tiek atleido vadžias. Neprioritetinių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi (LLG) priėmimas iš Kazachstano piliečių atnaujintas, ir transporto sektoriui tai svarbiau, nei gali pasirodyti: būtent tokiu pagrindu dažniausiai įforminamas įprastas darbuotojų samdymas.

Nuo 2026 metų balandžio 15 dienos Lietuva Kazachstane atnaujino vadinamųjų neprioritetinių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimą. Tai nėra nauja samdos programa ar migracijos politikos posūkis, o kovo mėnesį įvestos pauzės atšaukimas daliai paraiškų, teikiamų per išorės paslaugų teikėją. Lietuvos sistemoje neprioritetinėms priskiriamos paraiškos darbo pagrindu, o tai reiškia, kad vėl pradėjo veikti kanalas, kuris yra gyvybiškai svarbus įprastam personalo samdymui iš trečiųjų šalių.

Istorija prasidėjo kovo 5 dieną: tada Lietuva pakeitė prašymų teikimo tvarką per išorės paslaugų teikėją keturiose šalyse: Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekistane ir Zimbabvėje. Vidaus reikalų ministerija įpareigojo migracijos tarnybą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos tikrinti, ar prašymų srautas neviršija nustatyto konkretaus biuro pralaidumo artimiausiems 4 mėnesiams. Jei limitas viršijamas, neprioritetinės paraiškos faktiškai sustabdomos.

Ką Lietuvos pusė laiko neprioritetiniais prašymais? Tai kreipimaisi darbo, sezoninio darbo, kvalifikacijos kėlimo, komandiruočių, stažuočių, praktikos, dalyvavimo įmonių veikloje, religinės bei sporto veiklos ir kitais pagrindais. Prioritetinės kategorijos šiuo režimu nebuvo ribojamos: tai studijos, šeimos susijungimas, investicijos, mokslinė veikla ir tyrimai, perkėlimas įmonės viduje bei aukštos kvalifikacijos darbas (“blue card”). Verslui šis skirtumas yra principinis. Kovo mėnesio pauzė smogė būtent įprastam darbo samdymui, o ne “mėlynosioms kortelėms” ar universitetų atvejams.

Galiausiai balandžio 15 dieną Migracijos departamentas pranešė, kad Kazachstano atveju limitas nėra viršytas, todėl neprioritetinių prašymų priėmimas atnaujinamas. Kirgizijai, Uzbekistanui ir Zimbabvei pauzė išlieka.

Praktikoje maršrutas atrodo taip: Kazachstane Lietuvos prašymai priimami per “VFS Global” padalinius dviejuose miestuose – Almatoje ir Astanoje. Aptarnavimo mokestis siekia 110 eurų. Registracija vyksta ne per “VFS” svetainę, o tik per lietuvišką MIGRIS sistemą: pareiškėjas savo asmeninėje paskyroje turi pamatyti statusą “Submitted to external service provider”, po kurio atsiranda galimybė pasirinkti filialą ir vizito laiką.

Jei kalbama apie standartinį darbo pagrindą, o profesija neįtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, darbdavys turi kreiptis į Lietuvos Užimtumo tarnybą dėl sprendimo, ar užsieniečio darbas atitinka darbo rinkos poreikius. Po to pareiškėjas pildo prašymą MIGRIS sistemoje, rezervuoja vizitą ir per 4 mėnesius turi asmeniškai atvykti, pateikti biometrinius duomenis bei dokumentų originalus.

Pagal bendrąją tvarką sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimamas per 3 mėnesius, skubos tvarka – per 45 kalendorines dienas. Be to, pats Užimtumo tarnybos sprendimas dar nesuteikia teisės dirbti: legalus darbas galimas tik gavus leidimą laikinai gyventi.

Kodėl ši istorija svarbi būtent transporto sektoriui? Todėl, kad kadrų problema niekur nedingo. IRU duomenimis, Lietuvoje šiuo metu neužpildyta 12% sunkvežimių vairuotojų laisvų darbo vietų, o iki 2028 metų šis rodiklis gali išaugti iki 18%. Lygiagrečiai išlieka ir bendra struktūrinė krizė: visame pasaulyje neužpildyta daugiau nei 3,6 mln. vairuotojų pozicijų, o beveik trečdalis vairuotojų jau yra vyresni nei 55 metų. Kai rinka gyvena tokio deficito sąlygomis, bet koks veikiantis samdos kanalas iš trečiųjų šalių tampa ne biurokratine detale, o operacinio stabilumo klausimu.

Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad Lietuva sušvelnino požiūrį. Greičiau priešingai: dabar sistema tapo labiau valdoma rankiniu būdu. Šalis neuždaro kanalo visiškai ir neatidaro jo “visam laikui”, o kas mėnesį reguliuoja srautą konkrečioms šalims ir konkretiems biurams. Šiandien Kazachstanas telpa į limitus ir prašymų teikimas veikia. Rytoj, jei krūvis padidės, situacija gali vėl pasikeisti. Tai ir yra naujoji Lietuvos migracijos politikos logika: ne visiška liberalizacija, o dozuotas srauto administravimas.

Darbdaviams yra ir dar vienas svarbus aspektas. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje yra 1153 eurai. Tai nėra universalus migracijos slenkstis visoms užsieniečių kategorijoms, nes reikalavimai priklauso nuo pagrindo ir konkretaus maršruto. Tačiau bendras fonas aiškus: samdymas per leidimą laikinai gyventi išlieka darbiniu įrankiu, nors pigiu ir paprastu jis netampa.