Brangiau, nei atrodė: darbuotojo atleidimas “Girteka” savininkams virto asmeniniu šaukimu į teismą

Danijos Sioenerborgo (Sønderborg) teismas įpareigojo du Lietuvos grupės “Girteka” savininkus – Mindaugą Railą ir Edvardą Liachovičių – asmeniškai atvykti į posėdį ir duoti parodymus. To priežastimi tapo buvusio bendrovės Danijos dukterinės įmonės “Thermo-Transit Danmark” darbuotojo ieškinys, pateiktas dar 2022 metais. Ieškovas teigia, kad buvo atleistas neteisėtai ir kad atleidimas buvo susijęs su tuo, jog jis pranešė apie galimus pažeidimus. Bendrovės bandymas užginčyti savininkų šaukimą buvo atmestas 2026 metų balandį. Posėdis, kuriame jie dalyvaus asmeniškai, paskirtas 2026 metų spalį.

Nuo ko viskas prasidėjo: atleidimas Padborge

Buvęs Danijos “Thermo-Transit Danmark A/S” darbuotojas ieškinį dėl neteisėto atleidimo pateikė 2022 metais. Vėliau byla peraugo į principinį ginčą dėl pranešėjų apsaugos.

Tikslios aplinkybės, kurias ieškovas sieja su atleidimu, lieka už uždarų teismo durų. Iš viešų šaltinių žinoma viena: pačią bylą Danijos žiniasklaida kvalifikuoja pagal pranešėjų apsaugos logiką – tai yra žmogaus, kuris pranešė apie galimus pažeidimus įmonės viduje ir, jo teigimu, už tai sumokėjo darbu, istorija.

“Thermo-Transit” – ne eilinė struktūra. 2015 metais “Girteka” įsigijo 40 % įmonės akcijų, o 2018-aisiais išpirko likusius 60 %. “Thermo-Transit” specializuojasi žuvies ir jūros gėrybių, šviežių vaisių, daržovių bei kitų greitai gendančių krovinių pervežime Skandinavijoje ir visoje Europoje. Pagrindinis Danijos biuras ir terminalas yra įsikūrę Padborge – prie pat Danijos ir Vokietijos sienos, svarbiausių transporto koridorių sankirtoje.

Kaip darbo ginčas tapo byla dėl pranešėjų apsaugos

Iš pradžių teismui kito standartinis klausimas: ar atleidimas buvo teisėtas? Tačiau pamažu ginčas įgijo ir kitą dimensiją.

Danija 2021 metais tapo pirmąja ES šalimi, kuri į nacionalinę teisę visiškai perkėlė Europos Pranešėjų apsaugos direktyvos reikalavimus. Danijos įstatymas įpareigoja įmones, turinčias 50 ir daugiau darbuotojų, sukurti vidinius kanalus pranešimams apie pažeidimus ir draudžia bet kokias represijas prieš tuos, kurie jais pasinaudojo.

Esminis momentas – kaip šis įstatymas paskirsto įrodinėjimo naštą. Danijos teismų praktika jau pateikė gaires panašioje byloje: jei darbuotojas pateikė pranešimą per oficialų skundų kanalą ir po to patyrė žalą, būtent darbdavys privalo įrodyti, kad tarp pranešimo ir neigiamų pasekmių nėra ryšio. Kitaip tariant, įmonei teks įtikinti teismą, kad atleidimas niekaip nebuvo susijęs su ieškovo veiksmais. Tai iš esmės kitokia logika, palyginti su įprastu darbo ginču, kur pažeidimą įrodinėja pats darbuotojas.

Yra ir svarbus procesinis niuansas. Apsaugai pagal Danijos pranešėjų įstatymą svarbu tai, kokiu būdu buvo pateiktas pranešimas – per oficialų vidinį ar išorinį kanalą. Skundas, žodžiu išsakytas tiesioginiam vadovui ar teisės skyriui, savaime nesuteikia teisės į apsaugą pagal įstatymą, jei nebuvo pasinaudota numatytu kanalu.

Savininkai atsisakė – teismas primygtinai pareikalavo

Centrinis istorijos posūkis yra tas, kad “Girteka” savininkai iš pradžių atsisakė duoti parodymus. Būtent atleistas darbuotojas reikalavo juos įtraukti į procesą.

2025 metų gruodį Sioenerborgo teismas nusprendė, kad Mindaugas Raila ir Edvardas Liachovičius privalo asmeniškai atvykti ir liudyti. “Girteka Group” nepaaiškino, kodėl jie iš pradžių atsisakė, tačiau pareiškė, kad bendrovė įvykdys teismo sprendimą.

Tuo istorija nesibaigė. Remiantis Danijos regioninio leidinio “JydskeVestkysten” duomenimis, “Thermo-Transit” dar kartą bandė pasiekti, kad įmonės savininkas būtų atleistas nuo apklausos – ir vėl sulaukė neigiamo atsakymo. Posėdis su M. Railos ir E. Liachovičiaus parodymais paliktas 2026 metų spalį.

Pats faktas, kad galutiniai naudos gavėjai priverstinai šaukiami liudyti, yra retas reiškinys korporaciniuose ginčuose. Teismas nusprendė, kad jų parodymai yra reikšmingi bylos aplinkybėms išsiaiškinti ir negali būti pakankamai pakeisti samdomų vadovų parodymais.

Kas yra Raila ir Liachovičius

Suprasti įvykių mastą neįmanoma nesuvokiant, kas stovi už “Girteka”.

“Girteka” – Lietuvos transporto ir logistikos įmonė iš Vilniaus. Pati ji save vadina didžiausia Europoje transporto įmone, dirbančia su nuosavu parku: daugiau nei 6 000 nuosavų vilkikų, 7 000 priekabų ir per 700 000 pilnų krovinių reisų per metus.

Įmonė visiškai priklauso Mindaugui Railai ir Edvardui Liachovičiui per jų šeimos biurus. Abu jie – vieni turtingiausių Lietuvos verslininkų. Nuosavybės struktūra yra tokia: 100 % “Girteka Group” akcijų priklauso investicinei bendrovei “Willgrow”, kur 90 % kontroliuoja M. Railos struktūra “Pinetree Capital”, o 10 % – E. Liachovičiaus įmonė “AmberCap”.

Edvardas Liachovičius “Girteka Group” generalinio direktoriaus pareigas eina nuo 2025 metų balandžio 2 dienos – po to, kai pirmtakas pasitraukė dėl asmeninių priežasčių. Įmonėje jis dirba nuo 1997 metų ir jau užėmė generalinio direktoriaus postą nuo 2008 iki 2023 metų – intensyviausio grupės augimo laikotarpiu.

Svarbi detalė: pačios “Girteka” svetainėje yra puslapis su aprašymu apie nuosavą kanalą anoniminiams skundams dėl pažeidimų. Įmonė deklaruoja įsipareigojimą skaidrumui ir etiškam verslo vykdymui, tikindama, kad visi kreipimaisi per informavimo sistemą apdorojami laikantis maksimalaus konfidencialumo. Danijos bylos fone ši retorika įgyja ypatingą kontekstą. Aplink “Thermo-Transit” Danijoje matomi ir kiti teisiniai konfliktai, tačiau jų detalės viešuose šaltiniuose atskleistos tik fragmentiškai.

Kodėl tai svarbu vežėjams

Byla prieš “Thermo-Transit” rutuliojasi kelių tendencijų, kurios tiesiogiai liečia visus, dirbančius ES, fone.

• Pranešėjų apsaugos įstatymas – ne deklaracija. Danijos teismas jau pritaikė jį praktikoje panašioje byloje ir priėmė darbuotojui palankų sprendimą. Susiformuojanti praktika nustato standartą būsimiems nagrinėjimams Danijoje.
• Įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Kai nustatomas pranešimo apie pažeidimus faktas ir vėlesnis darbuotojo padėties pablogėjimas, būtent įmonė privalo įrodyti ryšio nebuvimą. Tai iš esmės keičia taktiką tokiuose ginčuose.
• Korporacinė struktūra neatitveria akcininkų. Tai, kad teismas du kartus primygtinai reikalavo asmeninio galutinių naudos gavėjų atvykimo, yra signalas rinkai: daugiapakopė holdingo konstrukcija nėra automatinė apsauga nuo dalyvavimo teismo procesuose liudytojų statusu.

Kas toliau

Kitas svarbus įvykis – posėdis 2026 metų spalį, kuriame M. Raila ir E. Liachovičius turi duoti parodymus asmeniškai. Pagrindinės bylos – dėl atleidimo ir pranešėjų apsaugos – baigtis lieka atvira.

Jei teismas pripažins, kad atleidimas buvo susijęs su darbuotojo bandymu pranešti apie pažeidimus per įstatymo numatytą kanalą, tai sukurs dar vieną reikšmingą Danijos pranešėjų apsaugos įstatymo taikymo transporto sektoriuje precedentą – ir pridės svarų argumentą, kad Europos teismai šias normas vertina rimtai.