CARGONEWS

Sunkvežimiai, grynieji ir… „kalašnikovas“: Vokietijoje atskleista sukčiavimo schema krovinių pervežimo sektoriuje

560 darbuotojų, 55 objektai šešiose federalinėse žemėse, 34 mln. eurų numatoma žala ir šaudymui parengtas AK–47 – Vokietijoje įvykdyta masinė operacija prieš įtariamą nelegalaus užimtumo ir „juodųjų“ išmokų schemą autopervežimų srityje.

Tyrimo duomenimis, kelios transporto bendrovės Vokietijoje ne vienus metus mokėjo vairuotojams „juodais“ pinigais – neįdarbindamos jų oficialiai ir nemokėdamos socialinio draudimo įmokų. Kad atskleistų šią schemą, Kelno prokuratūra suorganizavo masto operaciją. 2026 m. balandžio 16 d. rytą daugiau nei 560 pareigūnų vienu metu įsiveržė į 55 gyvenamuosius ir komercinius adresus visoje šalyje.

Visa tai – tyrimo, kuriame dalyvauja 38 asmenys, susiję su krovinių pervežimu, dalis. Pagrindinis vaidmuo schemoje skiriamas 14 figūrantų: tyrėjai įtaria, kad jie veikė kaip grupė ir valdė kelias transporto įmones. Likusiems dalyviams pateikti kaltinimai padėjimu vykdyti nusikaltimą.

Įtarimų esmė – socialinių įmokų nemokėjimas, mokesčių vengimas ir padėjimas vykdyti šias veikas. Tyrėjų teigimu, darbuotojai arba apskritai nebuvo registruojami socialinio draudimo sistemoje, arba buvo registruojami neteisingai, o dalis atlyginimo buvo mokama neoficialiai – „juodais“ pinigais vokuose.

Žalos įvertinimas – apie 34 mln. eurų.

Suėmimai ir turto areštas

Vykdant operaciją buvo įvykdyti šešių vyrų, kurių amžius nuo 34 iki 45 metų, suėmimo orderiai. Jie sulaikyti Kelne ir Langenfelde.

Siekiant surasti viską, kas gali būti susiję su schema, į darbą įsitraukė ne tik operatyvininkai, bet ir IT kriminalistai, turto konfiskavimo specialistai bei kriptovaliutų ekspertai.

Kas rasta per kratas

Labiausiai aptarinėjama istorijos dalimi tapo ne kratų mastas ir net ne žalos suma, o rastų daiktų sąrašas. Oficialiais duomenimis, pareigūnai konfiskavo:

  • daugiau nei 600 tūkst. eurų grynaisiais;
  • kelis prabangius laikrodžius;
  • auksinių monetų;
  • nedidelį kiekį kokaino;
  • dėžę cigarečių be banderolių;
  • šaudymui parengtą kovinį AK–47 tipo ginklą;
  • kelis vienetus užtaisytų rankinių šaunamųjų ginklų, buvusių lengvai pasiekiamose vietose;
  • mačetes, elektrošoką, peilius ir kastetus.

Dėl rastų ginklų į bylą buvo įtraukti epizodai dėl ginklų įstatymo bei kovinių ginklų kontrolės įstatymo pažeidimų.

Vyriausiosios Kelno muitinės valdybos atstovas spaudai Jensas Alandas tiesiai pavadino tokį rinkinį precedento neturinčiu: “Šaudymui parengto kovinio AK–47 tipo ginklo, taip pat kelių paruoštų naudoti ir užtaisytų rankinių šaunamųjų ginklų, mačečių, elektrošoko, peilių ir kastetų konfiskavimas tokiu mastu mums yra naujas atvejis”.

Po operacijos tyrimas iš slaptos fazės perėjo į viešąją. “Šios dienos sulaikymą pabrėžė išsamūs slapti tyrimo veiksmai. Vienu metu atlikę kratas visuose įtariamųjų butuose ir automobiliuose, taip pat vėliau apklausę kaltinamuosius bei liudytojus, mes pradedame atvirą tyrimo fazę”, – paaiškino ponas Alandas.

Pati byla rodo, kodėl transporto sektorius išlieka jautri kontrolės zona: maža marža, subranga, mobili darbo jėga ir tarpvalstybiniai reisai sudaro sąlygas, kuriomis darbuotojų įdarbinimo pažeidimai gali ilgai likti nepastebėti.

Kelno byla išsiskiria iškart pagal kelis parametrus. 560 pareigūnų ir 55 objektai – tai ne atrankinis vieno vežėjo patikrinimas, o smūgis įtariamam kelių įmonių tinklui. Deklaruojama 34 mln. eurų žala ir bandymas areštuoti turto už daugiau nei 30 mln. eurų rodo: tyrimas nuo pat pradžių orientuotas ne tik į baudžiamąjį persekiojimą, bet ir į pinigų grąžinimą į socialinius fondus bei biudžetą. IT kriminalistų ir kriptoekspertų pasitelkimas atskleidžia, kaip būtent Vokietijos valdžia šiandien tiria panašias bylas – skaitmeninis pėdsakas tapo tokia pat neatsiejama tyrimo dalimi kaip ir popierinis.

Kas lieka už kadro

Tyrimas kol kas palieka kelis esminius klausimus atvirus. Neįvardytos konkrečios įmonės, neatskleista jų tarpusavio ryšių struktūra, nežinoma, kiek vairuotojų bei darbuotojų buvo įtraukta į schemą ir iš kokių šalių jie atvyko. Atskiras klausimas – kiek rastas arsenalas yra tiesiogiai susijęs su figūrantų transporto verslu, o ne su jų asmeniniais reikalais.

Atsakymai priklausys nuo konfiskuotų daiktų analizės ir apklausų rezultatų. Tyrimas tęsiamas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0