Lietuvos keliuose sumažėjo “juodųjų dėmių”

Lietuva fiksuoja stabilų pavojingiausių kelių ruožų skaičiaus mažėjimą. 2026 metais jų nustatyta 27 – trimis mažiau nei metais anksčiau. Už šios pažangos slypi dešimtmečius trunkančios investicijos į infrastruktūrą, tačiau neišspręstos problemos taip pat niekur nedingo.

“Juodąja dėme” laikomas kelio ruožas arba sankryža, kur per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip keturi eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeistų ar žuvusių žmonių. Būtent pagal šį kriterijų Transporto kompetencijų agentūros (TKA) specialistai kasmet sudaro valstybinės reikšmės kelių pavojingų vietų žemėlapį.

Verta paminėti, kad “juodoji dėmė” – tai nėra visam laikui fiksuotas taštas. Ji gali ne tik išnykti, bet ir pasislinkti arba susiformuoti iš naujo: kai avarijos tęsiasi, tačiau jau kitoje vietoje – “dėmė” persikelia.

Naujausi duomenys: 27 “dėmės” 2026 metais

2026 metais TKA specialistai nustatė ir ištyrė 27 “juodąsias dėmes” ir 31 avaringą vietą Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose. Palyginti su praėjusiais metais, kai jų buvo 30, skaičius sumažėjo trimis pozicijomis – tai yra apie 10%.

Šiose “juodosiose dėmėse” 2026 metais užfiksuoti 122 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žuvo 3 ir buvo sužeisti 162 eismo dalyviai.

Kelerių metų dinamika: tendencija stabili

2025 metais Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo užfiksuota 30 “juodųjų dėmių” – sumažėjimas nuo 33 iki 30, palyginti su ankstesniais metais. 2023 metais jų buvo 38, o 2020-aisiais – 45.

Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, vaizdas įspūdingas kur kas labiau. 2006 metais Lietuvoje buvo 267 “juodosios dėmės”.

Suvestinė dinamika atrodo taip:

Kur telkiasi pavojingos vietos

Iš 27 2026 metų “juodųjų dėmių” 14 yra magistraliniuose keliuose, 9 – krašto keliuose ir 4 – rajoniniuose keliuose. Didžiausias “dėmių” skaičius – trys – užfiksuotas magistralėje Nr. A12 Tauragės miesto rajone.

2025 metais situacija buvo kiek kitokia: tuomet didžiausias pavojingų ruožų skaičius – po keturis – buvo Kauno ir Panevėžio rajonuose, o problemiškiausia magistralė buvo A11 Šiauliai – Palanga su trimis “dėmėmis”.

Visą juodųjų dėmių žemėlapį – žiūrėkite interaktyviame žemėlapyje.

Pagrindinė problema: 15 “dėmių” lieka tose pačiose vietose

Už mažėjimo skaičiaus slepiasi nerimą keliantis faktas. Didžioji dalis “juodųjų dėmių” – 15 iš 27 – liko tose pačiose vietose, kaip ir metais anksčiau. Tai liudija, kad infrastruktūros problemos šiuose taškuose iki šiol neišspręstos. O 12 “dėmių” yra naujos.

Tyrimai rodo, kad dažniausiai pasitaikantys infrastruktūros trūkumai – tai pavojingi kairieji posūkiai, nepakankamai saugios pėstyčiųjų perėjos (ypač esančios platesnėse nei dviejų eismo juostų gatvėse arba be kryptinio apšvietimo), taip pat neaiškiai nustatyta eismo dalyvių pirmenybė.

Susidūrimai sukant arba apsisukant į kairę sudaro 26% visų eismo įvykių “juodosiose dėmėse”.

Ką sako atsakingi asmenys

Susisiekimo viceministrė Dovilė Suetaitė pareiškė: “Kiekviena išnykusi “juodoji dėmė” reiškia, kad vis daugiau žmonių grįžta namo gyvi. Tačiau kiekviena likusi – tai signalas: žmonės šioje vietoje ir toliau susiduria su per didele rizika. Vyriausybės tikslas – sutvarkyti 500 nesaugių pėstyčiųjų perėjų ir dvigubai sumažinti “juodųjų dėmių” skaičių šalies keliuose”.

TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Augustinas Gudelis pažymėjo: “Galime pasidžiaugti tuo, kad “juodųjų dėmių” skaičius valstybinės reikšmės keliuose mažėja. Vis dėlto didžiausią riziką ir toliau kelia nesaugūs kairieji posūkiai bei nepakankamai saugios pėstyčiųjų perėjos. Todėl kartu su investicijomis į infrastruktūrą būtinas ir pačių eismo dalyvių sąmoningumas”.

Kaip Lietuva kovoja su “juodosiomis dėmėmis”

Pavojingų vietų šalinimo metodai yra gerai ištobulinti. Nustačius pavojingą ruožą, atliekamas tyrimas: specialistai analizuoja aplinką, techninius kelio parametrus, tipines avarijų rūšis, paros ir metų laiką. Remiantis rezultatais, diegiamos inžinerinės saugumo priemonės, pritaikytos kiekvienam konkrečiam atvejui. Vieno lygio sankryžos, tapusios “juodosiomis dėmėmis”, rekonstruojamos į žiedines, įrengiamos skiriamosios salelės, kairiojo posūkio juostos ir apšvietimas.

Kelius valdanti bendrovė “Via Lietuva” 2024 metais planavo įrengti inžinerines saugumo priemones 38 pavojinguose ruožuose: atnaujinti pėstyčiųjų perėjas, įrengti greičio mažinimo kalnelius, kelio ženklinimą, taip pat reorganizuoti avaringas sankryžas ir sukurti atskiras juostas kairiesiems posūkiams.

2014–2020 metais kelių infrastruktūros plėtrai Lietuvoje buvo skirta apie 690 milijonų eurų, iš kurių daugiau nei 514 milijonų – Europos Sąjungos lėšos.