Labai nervingas gegužis: svarbios vieno 2026-ųjų mėnesio išvados

Gegužės mėnuo Europos logistikai tapo nemalonaus praregėjimo mėnesiu: rinka tarsi nekrenta, kroviniai važiuoja, tarifai vietomis auga, technologijos žada beveik fantastišką ateitį – tačiau už viso to vis aiškiau ryškėja pagrindinis klausimas: kas apskritai galės dirbti tokiomis sąlygomis pelningai? Vežėjui jau neužtenka tiesiog rasti užsakymą ir automobilį – jam reikia vienu metu skaičiuoti kelių mokesčius, sekti migracijos taisyklių pokyčius, kamšyti kadrų spragas, ruoštis naujiems tachografams, saugotis nuo sukčių, ieškoti parkavimo vietų vairuotojams ir suprasti, kur eilinis tiltas, siena ar skaitmeninė sistema netikėtai pakeis maršrutą.

Tarifai auga, tačiau rinka skyla į dvi dalis

Europos keliais vykdomų krovinių pervežimų rinkos paveikslas 2026 metų pradžioje yra prieštaringas. Remiantis bendra IRU, “Upply” ir “Ti” I ketvirčio ataskaita, kontraktiniai ir neatidėliotinų sandorių “spot” tarifai išsiskyrė: kontraktiniai padidėjo iki 140,1 punkto, plius 3,2 punkto per ketvirtį ir plius 8,9 punkto per metus, o “spot” tarifai šiek tiek smuktelėjo – iki 132,3 punkto, minus 2,8 punkto per ketvirtį ir minus 2,0 punkto per metus.

Tai tipinė metų pradžios situacija po pikinės paklausos, susipynusi su vartotojų atsargumu. Nuotaikų indeksas sektoriuje tuo pat metu ūgtelėjo iki 16,9: dalyviai tikisi tarifų augimo artimiausiais mėnesiais, pirmiausia dėl brangstančių degalų. Pagrindinis klausimas, kurį kelia IRU: kaip vežėjų kainodaroje sugyvens aukštos degalų kainos ir silpna ekonomika?

Įtampos ženklas – dalis vežėjų traukiasi į “spot” segmentą: komentuodama I ketvirčio rezultatus, DSV pažymi, kad rinką spaudžia ekonominė stagnacija ir neapibrėžtumas, tačiau pati įmonė tikisi gauti didžiulį efektą iš dirbtinio intelekto, technologijų ir tinklo optimizavimo.

Kelių mokesčiai tampa vis reikšmingesne išlaidų eilute

Vienas labiausiai neįvertintų išlaidų augimo veiksnių – mokami keliai. Sektoriaus vertinimais, per pastaruosius 5 metus mokesčiai sunkiasvoriams sunkvežimiams Europoje išaugo maždaug 43%, virsdami esmine pervežimo savikainos dalimi.

Kelių mokesčių dalis bendrose transporto išlaidose siekia 28% Šveicarijoje, 22% Austrijoje ir Vengrijoje, 16% Vokietijoje, 14% Prancūzijoje ir 13% Italijoje. “Transporeon” ir “Girteka” modeliuose Austrijai ir Vengrijai mokesčiai už kilometrą jau gali viršyti degalų dedamąją. “Girteka” vertinimu, vidutiniškai kelių mokesčiams tenka apie 14% pervežimo kainos, o kai kuriuose atskiruose reisuose – net iki 23%.

Lenkija nuo 2026 metų vasario padidino “e-TOLL” tarifus, ir kai kurioms kategorijoms augimas siekia 40–42% – tai vienas staigiausių šuolių ES. Nyderlandai nuo liepos 1 dienos pereina prie mokesčio už kilometrą, o Rumunijoje sektoriaus šaltiniai taip pat tikisi perėjimo prie “distance-based tolling” sunkvežimiams virš 3,5 tonos. Vežėjui išvada paprasta: kiekvienas papildomas kilometras vis pastebimiau kerta per maržą, todėl maršruto planavimas tampa tiesioginiu būdu sutaupyti.

Brangsta ištisai viskas: naftos kainų, medžiagų ir logistikos augimas gali spausti tepalų, eksploatacinių medžiagų ir atsarginių dalių kainas. Paskelbta ir ataskaita apie tai, kuriuose Europos miestuose yra didžiausios spūstys, kas taip pat virsta pinigais per prastovas ir degalų sąnaudas (viršūnėje atsidūrė Madridas, Londonas ir Paryžius).

Sukčiavimas: fiktyvūs vežėjai ir degalų vagystės

Dvi kriminalinės grėsmės suintensyvėjo tiek, kad tapo sisteminėmis. Pirmoji – fiktyvūs arba “fantominiai” vežėjai: Vokietijoje ir Italijoje ši problema aštrėja, o pilnas sunkvežimis su kroviniu dingsta vidutiniškai kas 3 dienas, sukeldamas milijoninius nuostolius. Schema remiasi suklastotais domenais, netikrais el. laiškais ir netikrais draudimo sertifikatais.

Antroji grėsmė – degalų vagystės, kurios auga paskui dyzelino kainas. Tai organizuotas nusikalstamumas, o ne atsitiktinis vandalizmas: grupės veikia pagal ištobulintą schemą ir greitai ištuština bakus, kartais iš vienos mašinos išpildamos iki 600 litrų. Prancūzijos vežėjas “Transports Quincé” per metus prarado daugiau nei 13 800 litrų. Augančių išlaidų fone dyzelinas iš paprastos eksploatacinės medžiagos virsta strateginiu turtu, kurį tenka saugoti beveik taip pat akylai, kaip ir patį krovinį.

Teisinė apsauga ir išlaidų optimizavimas

Transporto teisės ekspertai paaiškino, kas yra ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimas OCS ir kam jis reikalingas, taip pat išnagrinėjo naujausius ginčus dėl sutartinių sankcijų bei konkurencijos. Paraleliai pasirodė praktinių patarimų rinkinys apie tai, kaip skaičiuoti ir optimizuoti transporto išlaidas bei valdyti autoparką.

Atskirai išnagrinėtas degalų taupymas: pabrėžtas padangų slėgio veiksnys, paaiškinta, kada dėl taupymo vairuotojui geriau pasikliauti pagalbinėmis automobilio sistemomis. Lietuvoje prieinamas nemokamas virtualus kursas ekonomiško vairavimo lietuvių ir anglų kalbomis. “Geotab” atkreipė dėmesį į variklio darbo tuščiąja eiga problemą stovėjimo metu: jos vertinimu, tai gali sunaudoti iki 3,5 litro degalų per valandą.

Išlaidų optimizavimo fone svarbūs visi elementai: nuo padangų slėgio ir maršruto parinkimo iki japonų “5 sekundžių taisyklės”, kuri padeda sumažinti degalų sąnaudas įsibėgėjant iki 20 km/h per pirmąsias penkias sekundes.

Dirbtinis intelektas ir viena smalsumą žadinanti idėja

DI vis aktyviau žengia į logistiką. Japonijos “Yusen Logistics” sukūrė DI pagrįstą įrankį, gebantį prognozuoti problemas tiekimo grandinėje. Tuo pat metu “Deep Current” paskelbė ataskaitą, kurios pagrindinė išvada gana žemiška: žmonės vis dar lieka “integracijos sluoksniu” krovinių operacijose, nes kai procesui reikalingos kelios platformos ir nuolatiniai tikslinimai, DI padeda, tačiau nepakeičia žmogaus darbo.

“Amazon” tuo tarpu pasiūlė save kaip partnerį kitoms įmonėms, atverdama joms savo logistikos galimybes. Rinkai tai pastebimas signalas: didžiosios platformos vis aktyviau paverčia savo logistiką atskiru komerciniu produktu. O projekto “Truckly” kūrėjai sugalvojo pardavinėti keliautojams vietą sunkvežimio kabinoje – idėja simpatiška, tačiau teisinių klausimų ten visa priekaba: nuo draudimo iki saugumo.

Tuo tarpu Lietuvoje

Kadrai lemia viską: rinka atsitrenkia į vairuotojų trūkumą

Pagrindinė mintis Lietuvos vežėjams 2026 metams: sektoriaus augimą stabdo vairuotojų deficitas ir griežtėjanti migracijos politika, o aljansas TTLA tiesiogiai įspėja, kad darbo migracijos ribojimai stabdo kelių krovinių transporto paslaugų eksporto augimą. 2025 metų III ketvirtį transporto sektoriuje užfiksuotas rekordas – 7,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Įmonėms tai jau išgyvenimo klausimas: automobilis be vairuotojo neuždirba, o rizika konkreti – Lietuva gali užleisti pozicijas Vidurio ir Rytų Europos vežėjams.

Skaičiai patvirtina šakos priklausomybę nuo užsienio darbo jėgos: 2026 metų balandžio 1 dieną apie pusė visų šalyje dirbančių trečiųjų šalių piliečių (80,5 tūkst. žmonių) buvo užimti transporto sektoriuje. Tuo pat metu kvota išlieka griežta – 2026 metams nustatytas 24 706 užsienio darbuotojų limitas, kuris buvo išnaudotas jau metų pradžioje.

Praktikoje samdos mechanika sudėtingesnė: nuo gegužės 6 dienos buvo sustabdytas neprioritetinių prašymų išduoti leidimą gyventi priėmimas Kazachstane, o nuo gegužės 12 dienos įsigaliojo naujas VDU (2411,40 euro), todėl paraiškos su senais skaičiais atmetamos. Įmonės ieško vairuotojų vis toliau: “Girteka” testuoja naują kryptį – vairuotojus iš Brazilijos. Tačiau profesinės sąjungos praneša ir apie sunkias istorijas su užsienio vairuotojais, susijusias net su išnaudojimo požymiais, pabrėždamos, kad kadrų deficito negalima dengti nesąžiningomis schemomis.

Pinigai: akcizas, vinjetės ir perėjimas prie Via Toll

Degalų mokesčių srityje matomas poslinkis: Lietuva laikinai sumažino fiksuotąją dyzelino akcizo dalį, o vežėjai toliau kelia dalinio akcizo grąžinimo idėją. Kelių mokesčiai pertvarkomi iš esmės. Nuov 2026 metų liepos 1 dienos nutraukiamas metinių vinječių pardavimas – tai pasirengimas elektroninės sistemos Via Toll paleidimui nuo 2027 metų sausio 1 dienos, kai vietoj fiksuoto mokesčio bus mokama už faktiškai nuvažiuotus kilometrus. Visos vinjetės, kurių galiojimo laikas baigiasi po 2026 metų gruodžio 31 dienos, bus automatiškai anuliuotos, o kompensavimo tvarka dar rengiama.

Techninė apžiūra, antsvoris ir sukčiai

Nuov gegužės 1 dienos Lietuvos sunkiasvorių transporto priemonių nuo 12 tonų užsienyje atlikta techninė apžiūra pripažįstama tik patvirtinus atitinkamo mokesčio sumokėjimą – taip valdžia uždaro schemą, kai šalyje registruoti automobiliai atlikdavo apžiūrą užsienyje ir išvengdavo privalomų mokėjimų. Rengiamas kovos su sunkvežimių antsvoriu planas: Klaipėdoje atnaujinamas svorio kontrolės punktas su 10 metų stovėjusiomis svarstyklėmis, o Via Lietuva planuoja naujus punktus iki 2027 metų III ketvirčio pabaigos.

Atskira bėda – sukčių SMS žinutės apie netikras vinjetes ar baudas, kuriomis naudojamasi sisteminių pokyčių fone. Tuo pat metu Susisiekimo ministerija siūlo aiškiau apibrėžti draudžiamų mobiliųjų įrenginių (įskaitant planšetes ir išmaniuosius laikrodžius) naudojimą rankomis judėjimo metu.

Darbo teisė, korporaciniai siužetai ir keliai

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, įgyvendinančias ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, o “Linava” siūlo peržiūrėti naktinio darbo reguliavimą, kam priešinasi profsąjungos. Iš korporacinių naujienų: Baltarusijoje liko apie 200 sulaikytų Lietuvos vilkikų (apie 10%), kuriuos atsiimti nebėra ekonominės prasmės dėl didelių stovėjimo mokesčių sankcionuotoje aikštelėje.

Kontrastui – “Transtira” įsigis daugiau nei 500 “Mercedes-Benz Actros” vilkikų, o įmonė “Analekta” bankrutavo. Klaipėdos teisme prasidėjo procesas “Vlantanos” byloje dėl galimo sukčiavimo ir nesumokėto PVM. Lietuvos vežėjai patenka ir į užsienio inspekcijų akiratį: Lenkijoje sustabdyti 2 Lietuvos vilkikai, kurių vairuotojai pažeidė darbo ir poilsio režimą, kas kenkia rinkos reputacijai. Taip pat ROADPOL akcijos metu užfiksuota per 200 KET pažeidimų, o apklausos rodo, kad kas 8-as vairuotojas patyrė finansinių nuostolių dėl blogų kelių.

Energetika ir autonominis transportas

Seimas parėmė siūlymą, kuris gali sumažinti lietuviško biometano kainą, plečiant dujų infrastruktūrą sunkvežimiams. Iš pažangių dalykų: Lietuvoje pripažinta galimybė naudoti automobilius su dalinio automatinio valdymo sistemomis, tačiau tik kontroliuojant vairuotojui, o Baltijos šalys susitarė dėl bendro autonominio transporto vystymo.

Atliekų pervežimas keliasi į skaitmeną: paleista platforma DIWASS

Nuov gegužės 21 dienos ES pradėjo veikti platforma DIWASS – vieninga skaitmeninė sistema, skirta tarpvalstybiniam atliekų pervežimui, kuri turėtų pakeisti didžiąją dalį popierinio dokumentų valdymo. Perėjimas bus hibridinis, o VII priedo dokumentams iki 2026 metų pabaigos galioja pereinamasis režimas, todėl vežėjams reikės ypatingo atidumo, kad krovinių įforminimas nesustotų.

Vieninga emisijų skaičiavimo metodika: ką ji paliečia

Europos Sąjunga patvirtino reglamentą CountEmissionsEU – bendrą emisijų skaičiavimo metodiką krovinių ir keleivių pervežimuose, pagrįstą ISO 14083:2023 standartu. Gera žinia smulkiajam verslui: reglamentas taikomas tik toms įmonėms, kurios jau atsiskaito už emisijas, o mažos ir vidutinės įmonės yra atleistos nuo privalomo savo duomenų verifikavimo.

Vairuotojų socialinė apsauga: Europarlamentas patikslino, kieno tai atsakomybė

Europos Parlamento Užimtumo komitetas pritarė susitarimui dėl atnaujintų socialinės apsaugos taisyklių koordinavimo. Vežėjams svarbi detalė: įvedamas privalomas išankstinis pranešimas apie darbuotojo siuntimą į kitą ES šalį, išskyrus trumpas komandiruotes iki 3 dienų per mėnesį, tačiau IRU pabrėžia, kad tai neturi virsti papildoma biurokratija įprastiems autopervežimams.

Svarbiausia apie vairuotojus

Nuovargis žudo, tačiau parkavimo vietų trūksta

Naujausia DEKRA eismo saugumo ataskaita už 2026 metus vairuotojo įtampą ir nuovargį įvardija kaip pagrindinius rizikos veiksnius, o tyrimai rodo, kad miego trūkumas gali padidinti eismo įvykių riziką iki 8 kartų. Čia kyla paradoksas: taisyklės įpareigoja laiku apsistoti poilsiui, tačiau ES trūksta apie 390 tūkst. saugių stovėjimo vietų sunkvežimiams, todėl vairuotojai Švedijoje, Čekijoje ar Nyderlanduose priversti rinktis tarp režimo pažeidimo ir stovėjimo tam netinkamose vietose.

Atlyginimai, kadrai ir Brazilijos pėdsakas

Vokietijoje vairuotojai išlieka viena deficitinių profesijų, o atlyginimai labai priklauso nuo regiono ir stažo. Kadrų deficitas stumia įmones žvalgytis vis toliau: Lietuvos “Girteka” ir Italijos vežėjai pradėjo pritraukti vairuotojus iš Brazilijos, kas rodo, jog Europos rinkai nebeužtenka įprastų kaimyninių šalių migracijos srautų.

Telefonas prie vairo – lėtinė problema

Išmanusis telefonas rankoje važiavimo metu virsta lėtine bėda: mokslininkai tai sieja su įpročiais ir kontrolės jausmu, nes vairuotojai supranta riziką, tačiau vis tiek siekia ekrano “tik sekundei”. Tai tiesiogiai siejasi su Lietuvos iniciatyva griežčiau bausti už bet kokių įrenginių naudojimą rankomis judėjimo metu.

Patikrinimai ir baudos: kur ir už ką baudžiama

Gegužės mėnesį Vokietijoje A3 greitkelyje pažeidimų rasta daugiau nei pas pusę patikrintų mašinų. Belgijos inspektoriai išrašė daugiau nei 56 tūkst. eurų baudų, nes beveik pusė patikrintų vairuotojų reguliarųjį savaitinį poilsį praleido kabinoje, o tai ES taisyklėmis yra griežtai draudžiama. Čekijoje aktyviai dirba nauja inspekcija INSID, o Ukrainoje užfiksuota rekordinė 2,6 mln. grivinų bauda. JK policija pažeidimus fiksuoja net iš specialaus sunkvežimio-stebėtojo HGV supercab kabinos.

Mėnesio kuriozas

Vokietijoje sunkvežimio vairuotojui keli lengvieji automobiliai užblokavo išvažiavimą iš aikštelės, tad jis tiesiog pasinaudojo po ranka buvusiu krautuvu ir tvarkingai perstatė trukdžiusias mašinas į šalį, atlaisvindamas sau kelią.