Lietuva paskelbė naujus kelių rinkliavos tarifus: nuo 2027 metų sunkvežimiai mokės už kiekvieną kilometrą

Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuva atsisakys vinječių sistemos komerciniam transportui ir pradės taikyti elektroninę kelių rinkliavos sistemą Via Toll. Mokėti reikės ne už dieną, savaitę ar mėnesį, o už faktiškai nuvažiuotus kilometrus mokamuose keliuose. Vežėjams svarbiausias klausimas dabar labai konkretus: kiek kainuos kilometras ir kiek pigiau galės važiuoti mažiau taršūs sunkvežimiai.

Kas keičiasi

Šiuo metu komercinis transportas Lietuvoje naudojasi elektroninėmis vinjetėmis. Nuo 2027 metų jas pakeis Via Toll sistema, kuri automatiškai apskaičiuos mokestį pagal nuvažiuotą atstumą.

Naujoji tvarka bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų keleiviniam ir krovininiam komerciniam transportui. Tai reiškia, kad į ją pateks autobusai, furgonai, sunkvežimiai ir sunkieji vilkikai. Lengviesiems M1 kategorijos automobiliams niekas nesikeis: paprasti vairuotojai pagal šią sistemą kelių rinkliavos nemokės.

Mokami išliks valstybinės reikšmės magistraliniai ir krašto keliai, kuriais šiuo metu važiuojama su vinjetėmis. Valdžia perėjimą aiškina tuo, kad senoji sistema nepakankamai tiksliai atspindėjo realią apkrovą keliams: vienas vežėjas galėjo nuvažiuoti nedaug, kitas intensyviai naudotis kelių tinklu, tačiau abu pirkdavo vinjetę tam pačiam laikotarpiui.

Kaip bus skaičiuojamas tarifas

Kilometro kaina bus sudaryta iš 2 dalių: infrastruktūros ir aplinkosauginės.

Infrastruktūros dalis susijusi su kelių nusidėvėjimu, remontu, tinklo priežiūra ir sistemos administravimu. Aplinkosauginė dalis priklausys nuo CO2 emisijų, ekologinės klasės, transporto priemonės masės ir ašių skaičiaus.

Paprasčiau tariant, kuo sunkesnė ir taršesnė transporto priemonė, tuo didesnis tarifas. Kuo automobilis modernesnis ir švaresnis, tuo mažesnė galutinė kaina.

Kiek mokės sunkvežimiai

Lengvųjų krovininių automobilių N1 kategorijai, kurių masė ne didesnė kaip 3,5 t, lentelėje tarifai prasideda nuo 0,001 euro už kilometrą netaršioms transporto priemonėms ir siekia 0,046 euro už kilometrą seniems Euro 0 klasės automobiliams.

N2 kategorijos sunkvežimiams, kurių masė didesnė kaip 3,5 t, bet ne didesnė kaip 12 t, tarifas priklausys ir nuo ašių skaičiaus. Diapazonas – nuo 0,040 iki 0,107 euro už kilometrą. Pavyzdžiui, Euro VI sunkvežimis su 2 ašimis mokės 0,074 euro už kilometrą, o tokia pati transporto priemonė su 3 ir daugiau ašių – 0,083 euro už kilometrą. Netaršiai šios kategorijos transporto priemonei tarifas sieks 0,040 euro už kilometrą.

Jautriausia kategorija – sunkieji N3 sunkvežimiai, kurių masė didesnė kaip 12 t. Čia tarifai gerokai didesni: nuo 0,098 iki 0,266 euro už kilometrą. Euro VI vilkikas, kurio masė didesnė kaip 12 t ir kuris turi ne daugiau kaip 3 ašis, mokės 0,111 euro už kilometrą. Tokios pačios klasės 5 ašių sunkvežimiui tarifas sieks 0,118 euro už kilometrą. Senam 5 ašių Euro 0 sunkvežimiui tarifas jau bus 0,266 euro už kilometrą.

Perskaičiavus 100 km atstumui, skirtumas tampa aiškus. 5 ašių sunkusis Euro VI sunkvežimis mokės 11,80 euro, o analogiškas Euro 0 sunkvežimis – 26,60 euro. Tos pačios kategorijos netaršus sunkusis sunkvežimis už 100 km mokės 9,80 euro.

Kas numatyta “žaliesiems” sunkvežimiams

Lietuva aiškiai kuria paskatą atnaujinti transporto parkus. Tarifų lentelėje atskirai numatyti tarifai mažataršėms ir netaršioms transporto priemonėms.

Svarbi detalė: net nulinės emisijos visiškai nepanaikina kelių rinkliavos. Sunkiesiems sunkvežimiams lieka infrastruktūros dalis, nes kelias dėvisi nepriklausomai nuo variklio tipo. Todėl 5 ašių N3 kategorijos netaršiai transporto priemonei tarifas bus ne 0, o 0,098 euro už kilometrą.

Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat paskelbė apie lengvatas: elektrinėms ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms rinkliava turėtų būti mažinama 50 proc., biometanu varomam transportui – 40 proc. Tokia pati 50 proc. nuolaida numatyta transportui, naudojamam žemės ūkio produkcijos ir pašarų gamyboje bei realizavime. Konkrečios šių lengvatų taikymo sąlygos dar turės būti galutinai įtvirtintos sistemos veikimo taisyklėse.

Kaip vežėjai mokės

Via Toll veiks be fizinių užtvarų ir mokėjimo punktų. Vežėjas galės naudotis mobiliąja programėle, savitarnos paskyra, borto įrenginiu OBU arba Europos elektroninės rinkliavos paslaugos EETS sprendimais.

Užsiregistravus sistemoje vairuotojui nereikės sustoti kelyje ar atskirai fiksuoti kelionės. Atstumas bus nustatomas automatiškai per programėlę arba borto įrenginį. Vienkartinėms kelionėms žadama galimybė iš anksto apmokėti maršrutą per savitarnos portalą.

Kontrolė bus stiprinama kameromis. Lietuvos keliuose jau veikia 268 e. rinkliavos kontrolės kameros, o iki 2027 metų planuojama įrengti dar apie 230. Jeigu transporto priemonė mokamu ruožu važiuos nesumokėjusi rinkliavos, duomenys apie pažeidimą automatiškai pateks į sistemą.

Kodėl tai svarbu rinkai

Vežėjams Lietuva tampa dar viena šalimi, kur maršruto kainą reikės skaičiuoti ne pagal vinjetę, o pagal kilometrus. Tai keičia reisų planavimą, ypač toms įmonėms, kurios reguliariai važiuoja per Lietuvą, tranzitu į Latviją, Estiją, Lenkiją ir toliau į Europos Sąjungą.

Valstybei tai bandymas surinkti daugiau lėšų keliams. Šiuo metu iš vinječių Lietuva gauna apie 70 mln. eurų per metus. Paleidus Via Toll valdžia tikisi 2027 metais pasiekti apie 110 mln. eurų. Šios lėšos turėtų keliauti į Valstybinį kelių fondą ir grįžti į remontą, rekonstrukciją, tiltus bei eismo saugumą.