Norvegija iš “Girteka” reikalauja 4,2 mln. eurų: kodėl ginčas dėl socialinių įmokų svarbus vežėjams

“Girteka” vėl turi norvegišką ginčą, ir jis atrodo gerokai rimtesnis nei įprastos istorijos apie kabotažą, patikras keliuose ir baudas. Norvegijos mokesčių administracija iš Lietuvos logistikos grupės reikalauja apie 4,2 mln. eurų.

Rinkai ši istorija yra platesnė nei vieno vežėjo ginčas: ji rodo, kad faktinės veiklos vieta, regioninis tarifas ir operacijų dokumentai tarptautiniam vežėjui gali tapti labai brangia problema.

Kas įvyko

Apie ginčą pranešė Lietuvos portalas tv3.lt, remdamasis BNS ir 2025 metų “Girteka Group” metine ataskaita. Skelbiama, kad grupė Norvegijoje ginčijasi su šalies mokesčių administratoriumi dėl maždaug 4,2 mln. eurų reikalavimo.

Komentare BNS “Girteka Group” nurodė, kad, Norvegijos mokesčių administratoriaus vertinimu, viena iš grupės dukterinių bendrovių 2018–2023 metais galėjo neteisingai apskaičiuoti darbdavio socialinio draudimo įmokas, pritaikydama netinkamą tarifą. Pati bendrovė su tokiu vertinimu nesutinka.

“Girteka” skundą Norvegijos mokesčių ginčų apeliacinei komisijai pateikė dar 2025 metų spalį. Greito finalo čia nebus: sprendimo tikimasi ne anksčiau kaip 2027 metų pabaigoje. Tai atskira nemaloni aplinkybė verslui – net jei įmonė yra įsitikinusi savo teisumu, kelerius metus trunkantis ginčas vis tiek lieka ataskaitose, derybose, rizikų vertinime ir reputaciniame fone.

Kartu “Girteka” mano turinti stiprią poziciją. Metinėje ataskaitoje grupė nurodo, kad didesne tikimybe laiko laimėjimą šiame ginče, todėl nesuformavo visos 4,2 mln. eurų sumos atidėjinio.

“Girteka” pozicija

Bendrovė teigia, kad įmokos buvo apskaičiuotos ir sumokėtos laikantis reikalavimų.

“Mūsų įsitikinimu, įmokos buvo apskaičiuotos ir sumokėtos laikantis visų reikalavimų. Bendrovė vykdė faktinę veiklą Šiaurės Norvegijoje ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl savo poziciją šiame ginče laiko pagrįsta”, – teigė “Girteka Group” komentare BNS.

Svarbiausia frazė čia yra “faktinė veikla Šiaurės Norvegijoje”. Tai nėra vien dekoratyvi detalė spaudos komentarui. Norvegijoje darbdavio socialinio draudimo įmokų tarifai skiriasi priklausomai nuo regiono ir veiklos vietos. Kitaip tariant, sprendžiant iš viešai prieinamų duomenų, ginčas remiasi ne vien aritmetika, bet ir tuo, kur tiksliai mokesčių administratorius laiko verslą realiai veikiančiu.

“Girteka” taip pat pabrėžia, kad tarifų skirtumas neturi įtakos darbuotojų socialinėms garantijoms ar jų socialinės apsaugos apimčiai. Tai svarbus patikslinimas: kalbama apie darbdavio mokėjimo dydį, o ne apie tai, kad vairuotojai esą gavo mažesnę apsaugą.

Kodėl Norvegijoje apskritai įmanomas toks skirtumas

Norvegijos sistema veikia neįprastai vežėjams iš šalių, kuriose darbdavio socialinio draudimo įmokos dažniausiai suvokiamos kaip vienodas nacionalinis tarifas.

Norvegijoje darbdavio įmokos į nacionalinį draudimą yra diferencijuojamos pagal regionus. Savivaldybės priskiriamos skirtingoms zonoms, o kiekviena zona turi savo tarifą. Įprastoms veiklos rūšims tarifas I zonoje siekia 14,1 %, II zonoje – 10,6 %, III zonoje – 6,4 %, IV zonoje – 5,1 %, IVa zonoje – 7,9 %, o V zonoje – 0 %.

Skirtumas labai didelis. Todėl bendrovei, kurioje dirba daug darbuotojų arba kuri aktyviai vykdo operacinę veiklą, net ir formaliai nedidelis ginčas dėl teisingos zonos gali virsti milijonine suma. Ypač jei mokesčių administratorius peržiūri kelerius metus iš karto.

Vežėjams tai nemaloni, bet naudinga iliustracija: Šiaurės rinka yra brangi ne tik dėl darbo užmokesčio, degalų, keltų, žiemos ir atstumų. Ji brangi ir todėl, kad taisyklės ten skaitomos labai atidžiai, o vėliau gali būti grįžtama prie kelių metų senumo dokumentų.

Kodėl tai svarbu ne tik “Girteka”

“Girteka” yra didžiausias Lietuvos žaidėjas ir vienas ryškiausių Europos vežėjų. 2025 metais grupės konsoliduotos pajamos siekė 1,31 mlrd. eurų, nors tai buvo 9 % mažiau nei metais anksčiau. Grynieji nuostoliai sumažėjo iki 12,41 mln. eurų. Bendrovė valdo maždaug 6,5 tūkst. vilkikų ir apie 7 tūkst. puspriekabių, kasmet atlikdama apie 800 tūkst. pervežimų Europoje.

Esant tokiam mastui, 4,2 mln. eurų neatrodo katastrofiška suma įmonės išlikimui. Tačiau tai blogas signalas pelningumui. Europos kelių transportas ir taip gyvena laikotarpiu, kai tarifai spaudžiami žemyn, o darbo jėgos, technikos, finansavimo ir atitikties sąnaudos auga, o klientai toli gražu ne visada pasirengę apmokėti vežėjo “reguliacinę realybę”.

Vidutinėms ir mažoms įmonėms analogiškas ginčas galėtų būti gerokai skausmingesnis. Jei didelė grupė gali tęsti procesą iki 2027 metų pabaigos, samdyti teisininkus, konsultantus ir rengti įrodymų bazę, tai mažesniam vežėjui tokia istorija lengvai gali užblokuoti pinigus, nervus ir vadybinį dėmesį. Nieko romantiško: vilkikas turi važiuoti, vairuotojas turi gauti atlyginimą, klientas laukia krovinio, o buhalterija tuo metu aiškina, kodėl Šiaurės Norvegija iš tiesų buvo Šiaurės Norvegija.

Norvegijos kontekstas

“Girteka” tai jau ne pirmasis susidūrimas su Norvegijos institucijomis. Anksčiau Norvegijoje buvo keliami klausimai, susiję su kabotažu ir pervežimų dokumentavimu. Tokiose bylose visada yra rizika pernelyg grubiai viską sudėti į vieną siužetą, tačiau bendra linija aiški: Norvegijos rinka atidžiai stebi užsienio vežėjus, ypač iš Vidurio ir Rytų Europos.

Priežastis slypi ne vien mokesčiuose. Skandinavijoje jau seniai jautriai reaguojama į vežėjų konkurenciją, kai jų bazinės sąnaudos yra mažesnės. Vietos profesinėms sąjungoms ir daliai rinkos tai yra darbo sąlygų ir sąžiningos konkurencijos klausimas. Rytų Europos vežėjams tai – patekimo į brangią, bet patrauklią rinką klausimas. Būtent tarp šių interesų ir atsiranda ginčai dėl kabotažo, atlyginimų, dokumentų, socialinių įmokų ir faktinės veiklos vietos.

Šiuo požiūriu Norvegija neatrodo išimtis. Veikiau ji parodo, kokia tampa bendra Europos tendencija: tarptautiniai pervežimai vis mažiau gyvena pagal logiką “svarbiausia pristatyti krovinį”. Dabar reikia įrodyti, kas tiksliai vežė, kokiu pagrindu, kur dirbo, kur mokėjo, pagal kokį tarifą, su kokiais dokumentais ir kodėl būtent taip.

Kas bus toliau

Teisiškai finalas kol kas atviras. Norvegijos mokesčių administratorius mano, kad tarifas galėjo būti pritaikytas neteisingai. “Girteka” tvirtina, kad veikla buvo vykdoma Šiaurės Norvegijoje, įmokos apskaičiuotos teisingai, o įrodymai pateikti.

Sprendimo tikimasi ne anksčiau kaip 2027 metų pabaigoje, todėl ši istorija dar ilgai gyvuos ne kaip uždaryta byla, o kaip rizika. Rinkai svarbiausia pamoka čia yra ne tai, ar “Girteka” laimės, ar pralaimės. Svarbiausia pamoka ta, kad Šiaurės Europoje formalūs niuansai seniai nustojo būti “popieriais archyvui”.

Jei vežėjas turi struktūrą keliose šalyse, vairuotojai dirba tarptautiniais maršrutais, o operacijos apima Norvegiją, Daniją, Švediją ar Suomiją, faktinės veiklos vietos klausimas tampa finansinis. Ir kartais labai brangus.

“Girteka” atveju tai yra 4,2 mln. eurų ginčas. Kitiems vežėjams tai – priminimas, kad Šiaurės rinka mėgsta tikslumą. Ir ne tokį tikslumą, kuris egzistuoja žodžiuose, o tokį, kuris patikrinamas dokumentais už 5 metus.