Lietuva rengia automatinę perkrovos kontrolę: bausti planuojama ne tik vairuotoją

Lietuva patvirtino 2026–2028 metams skirtą planą “STOP kelių gadinimui”. Valstybė ketina pagrindiniuose keliuose įrengti 18 automatinių svėrimo sistemų, priimti papildomų inspektorių ir pakeisti atsakomybės už perkrautus sunkvežimius taisykles. Užsienio vežėjams pagrindinė žinia paprasta: patikrinimų tikimybė turėtų didėti, o už viršytą svorį ateityje galės atsakyti ne tik vairuotojas ir transporto įmonė, bet ir siuntėjas, užsakovas ar krovinio gavėjas.

Ką nusprendė Lietuva

Planą liepos 24 dieną patvirtino Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas. Dokumente numatyta stiprinti kelių kontrolę, plėsti svarstyklių tinklą, atnaujinti įrangą ir keisti teisės aktus.

Per trejus metus pagrindiniuose Lietuvos keliuose planuojama įrengti 18 automatinių sunkvežimių svėrimo sistemų. Valdžios institucijos taip pat ketina priimti dar 20 Lietuvos transporto saugos administracijos, LTSA, darbuotojų, įsigyti kilnojamųjų svarstyklių, atnaujinti mobiliąją techniką ir tachografų patikros įrangą. Duomenų perdavimą ir baudų skyrimą numatoma palaipsniui automatizuoti.

Sistemos esmė ta, kad sunkvežimį bus galima preliminariai pasverti jam važiuojant. Jei įranga užfiksuos galimą perkrovą, duomenys galės būti naudojami tolesniam patikrinimui arba administraciniam pažeidimui įforminti. Šiuo metu tokia kontrolė Lietuvoje apima pernelyg mažą transporto srauto dalį.

Kodėl valdžia ėmėsi perkrovos problemos

Susisiekimo ministerijos duomenimis, magistralėmis A1, A2 ir A5 kasdien pravažiuoja apie 18 tūkst. sunkvežimių. Ministerija teigia, kad 2024 metais maždaug ketvirtadalis jų viršijo leistiną masę, o atskirais atvejais leistinas rodiklis buvo viršytas net du kartus.

Šį skaičių reikėtų vertinti atsargiai. Ministerija savo pranešime nepaaiškino, kaip buvo sudaryta imtis ir kokie pažeidimai į ją įtraukti. LTSA duomenys apie faktines patikras keliuose atrodo kitaip: 2025 metais inspektoriai patikrino 11 870 krovininių transporto priemonių ir nustatė 215 su masės viršijimu susijusių pažeidimų. Tai sudaro apie 1,8% patikrintų transporto priemonių.

Šių rodiklių tiesiogiai lyginti negalima. Pirmasis tikriausiai pagrįstas automatiniu stebėjimu tam tikruose keliuose, o antrasis atspindi tikslinių inspektorių patikrų rezultatus. Vis dėlto skirtumas pernelyg didelis, o valdžios institucijos metodikos kol kas aiškiai nepaaiškino.

LTSA taip pat nurodo, kad kai kurie vežėjai dėl didelės perkrovos pagaunami po kelis kartus per metus. Daugiausia pažeidimų nustatoma vežant medieną ir su ja susijusius krovinius. Reikšminga dalis atvejų tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms.

Kas atsakys už per didelį svorį

Šiuo metu Lietuvoje atsakomybė dažniausiai tenka vairuotojui. Valdžios institucijos tokią sistemą laiko nepakankama, nes vairuotojas ne visada pats nustato krovinio masę.

Transporto priemonę pakrauna siuntėjas arba sandėlis. Užsakovas gali reikalauti vienu reisu išvežti konkretų kiekį. Gavėjas derina pristatymo sąlygas. Vežėjas suteikia transporto priemonę ir organizuoja pervežimą. Vairuotojas gali gauti jau užplombuotą puspriekabę ir neturėti realios galimybės patikrinti kiekvienos krovinio dalies svorio.

Lietuvos Vyriausybė planuoja peržiūrėti Kelių transporto kodeksą ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Tikslas yra aiškiau paskirstyti atsakomybę vairuotojui, vežėjui, siuntėjui, užsakovui ir gavėjui. Konkrečios pataisos ir galutinė kiekvienos šalies atsakomybės taikymo tvarka dar nepriimtos.

Tai svarbus patikslinimas: naujos baudos ir nauja atsakomybės sistema dar negalioja. Kol kas patvirtintas veiksmų planas, po kurio turėtų atsirasti įstatymų projektai, techninės taisyklės ir duomenų mainų procedūros.

Kas laukia užsienio vežėjų

Plane atskirai numatytas užsienio bendrovių atsakomybės stiprinimas ir didesnė kontrolė kertant valstybės sieną. Lietuvos valdžios institucijos pripažįsta, kad galiojančios taisyklės ne visada leidžia veiksmingai išieškoti baudą iš kitoje valstybėje registruoto vežėjo.

Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ar kitos užsienio transporto įmonės atveju tai reiškia didesnę tikimybę, kad perkrova bus nustatyta net ir be įprasto inspektoriaus sustabdymo. Pradėjus veikti automatinėms svarstyklėms, kontrolė taps nuolatinė ir mažiau priklausys nuo to, ar konkrečiame kelio ruože yra patrulis.

Kol kas neaišku, ar automatiniai duomenys visais atvejais galės iš karto tapti pagrindu skirti baudą, ar pirmiausia reikės papildomo kontrolinio svėrimo. Šios detalės turės būti nustatytos teisės aktuose ir techniniuose reikalavimuose.

Kokios baudos galioja dabar

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje už leistinos masės viršijimą skiriamos baudos nuo 140 iki 3500 eurų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Darbo grupė padarė išvadą, kad tokios sumos ne visada atgraso pažeidėjus: kartais vežėjui pigiau sumokėti baudą, nei iškrauti dalį krovinio ar siųsti papildomą transporto priemonę.

Todėl valdžios institucijos svarsto galimybę peržiūrėti baudų dydžius ir atskirai išieškoti keliui padarytos žalos vertę. Jei toks mechanizmas bus įvestas, pažeidėjui gali grėsti administracinė bauda ir papildomas reikalavimas atlyginti infrastruktūrai padarytą žalą. Kol kas tai tik pasiūlymas, o parengtos žalos apskaičiavimo tvarkos nėra.

Kada sistema turėtų pradėti veikti

Planas galioja iki 2028 metų pabaigos. Iki to laiko Lietuva siekia bent 30% sumažinti sunkiausių pažeidimų skaičių, kai bendra masė viršijama daugiau kaip 8 tonomis arba ašies apkrova viršijama daugiau kaip 4 tonomis.

Visos 18 automatinių svėrimo sistemų neatsiras vienu metu. Jos bus diegiamos palaipsniui, tuo pat metu keičiant teisės aktus, priimant naujus inspektorius ir sujungiant skirtingų institucijų duomenų bazes.