ES naujų sunkvežimių rinka išaugo 9,8 %: kodėl 92 % transporto priemonių vis dar varomos dyzelinu?

2026 m. pirmąjį pusmetį Europos Sąjungoje buvo įregistruoti 171 933 nauji sunkvežimiai, kurių masė viršija 3,5 tonos – 9,8 % daugiau nei prieš metus. Iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių registracijų padaugėjo 47,7 %, tačiau jų rinkos dalis siekė vos 4,8 %. Dyzelinių sunkvežimių dalis išliko 92,1 %. Rinka atsigauna po silpnų 2025 metų, elektrifikacija spartėja, tačiau pagrindiniu vežėjų pasirinkimu kol kas išlieka dyzelinis sunkvežimis.

Iš karto patikslinkime kategorijas. ACEA statistikoje “trucks” – tai krovininės transporto priemonės, kurių masė viršija 3,5 tonos. Vidutinio tonažo sunkvežimiai sveria nuo 3,5 iki 16 tonų, sunkieji – daugiau kaip 16 tonų. Furgonai ir kitos lengvosios komercinės transporto priemonės iki 3,5 tonos skaičiuojamos atskirai. Į “electrically chargeable” kategoriją ACEA įtraukia visiškai elektrines baterines transporto priemones ir iš elektros tinklo įkraunamus hibridus. Todėl 8 235 – tai naujų sunkvežimių, kuriuos galima įkrauti iš elektros tinklo, skaičius, o ne vien baterinių elektrinių sunkvežimių registracijos.

Rinka auga po silpnų 2025 metų

Sausio–birželio mėnesiais sunkvežimių registracijų skaičius išaugo nuo 156 591 iki 171 933. Sunkiųjų, daugiau kaip 16 tonų sveriančių sunkvežimių įregistruota 145 756 – 11,1 % daugiau. Vidutinio tonažo sunkvežimių įregistruota 26 177, arba 2,8 % daugiau.

ACEA atskirai atkreipia dėmesį į žemos palyginamosios bazės efektą. 2025 m. pirmąjį pusmetį ES sunkvežimių rinka smuko 15,4 %, o per visus metus – 6,2 %. Todėl dabartinis 9,8 % augimas pirmiausia rodo rinkos atsigavimą. Vidutinis sunkvežimio amžius ES šiandien siekia apie 14 metų, o Sąjungos keliuose iš viso važinėja maždaug 6 mln. sunkvežimių. Vieno stipraus pusmečio nepakanka, kad toks parkas būtų greitai atnaujintas.

Lenkija tapo viena iš augimo lyderių: ACEA suskaičiavo 18 908 naujus sunkvežimius, arba 25,9 % daugiau nei prieš metus. PZPM, remdamasi Lenkijos registru, nurodo 18 922 transporto priemones ir 26 % augimą. Toliau lyginant šalis naudojami ACEA duomenys, kad visoms rinkoms būtų taikoma vienoda metodika. Ispanijos rinka išaugo 13,2 %, Vokietijos – 7,1 %, Italijos – 4 %. Prancūzija praktiškai liko praėjusių metų lygyje – augimas siekė vos 0,2 %. Nyderlandų rinka padidėjo 47,5 %.

Visos eilutės priklauso tai pačiai ACEA kategorijai – nauji sunkvežimiai, kurių masė viršija 3,5 tonos.

92 iš 100 naujų sunkvežimių vis dar yra dyzeliniai

Per pusmetį įregistruoti 158 348 dyzeliniai sunkvežimiai, palyginti su 144 841 prieš metus. Tai 13 507 transporto priemonėmis daugiau. Iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių skaičius padidėjo nuo 5 575 iki 8 235, taigi 2 660 transporto priemonių.

Procentiniai rodikliai be absoliučių skaičių šiuo atveju gali lengvai suklaidinti. Iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių segmentas išaugo beveik 48 %, tačiau skaičiuojant transporto priemonėmis didžiąją visos rinkos prieaugio dalį užtikrino dyzeliniai sunkvežimiai.

Priežastis patvirtina ir sektoriaus tyrimai. IRU vertinimu, elektrinis sunkvežimis gali kainuoti maždaug du ar tris kartus daugiau nei panašus dyzelinis modelis. Vežėjui taip pat svarbi finansavimo kaina ir būsima transporto priemonės vertė antrinėje rinkoje. Neapibrėžta likutinė vertė didina riziką bankams ir lizingo bendrovėms.

Kita problema – įkrovimas. ACEA prie pagrindinių kliūčių priskiria sunkiajam transportui tinkamų viešųjų įkrovimo stotelių trūkumą, ribotas galimybes gauti reikiamą elektros tinklo galią ir greitojo įkrovimo kainą. Šiuo metu nemaža dalis sunkiųjų elektrinių transporto priemonių įkraunamos pačių įmonių bazėse. Tokia schema gerai veikia prognozuojamuose regioniniuose maršrutuose. Tarptautiniams reisams reikalingas patikimas didelės galios įkrovimo aikštelių tinklas visame maršrute.

Baterija taip pat didina pačios transporto priemonės masę. Krovinių vežimo atveju dėl to gali sumažėti naudingoji apkrova, todėl IRU pasisako už papildomas leistinos masės išimtis nulinės emisijos sunkvežimiams.

Iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių skaičius auga sparčiai

Jų rinkos dalis padidėjo nuo 3,6 % iki 4,8 %. Tarp sunkiųjų, daugiau kaip 16 tonų sveriančių transporto priemonių augimas dar spartesnis – 83,3 %, nuo 1 919 iki 3 518 registracijų.

Perėjimas kol kas labai koncentruotas geografiškai. Vokietijoje įregistruoti 3 545 iš elektros tinklo įkraunami sunkvežimiai, Nyderlanduose – 1 412, Prancūzijoje – 1 102. Kartu šios trys šalys sudarė 74 % visų šios kategorijos registracijų ES.

Vokietijoje nulinės emisijos sunkvežimiai, kurių masė viršija 4,25 tonos, iki 2031 m. birželio 30 d. yra atleisti nuo federalinio kelių mokesčio. Nyderlanduose veikia programa “AanZET”, pagal kurią subsidijuojamas visiškai nulinės emisijos sunkvežimių pirkimas. Nuo 2026 m. liepos 1 d. šalyje taip pat pradėtas taikyti kilometrais skaičiuojamas kelių mokestis, kurio dydis priklauso ir nuo CO2 emisijų. Pirmojo pusmečio statistikai ši liepos reforma dar negalėjo turėti įtakos. Prancūzijoje veikia paramos elektriniam sunkiajam transportui priemonės, kartu šalyje didinami įkrovimo pajėgumai greitkeliuose.

Lenkija: daug naujų sunkvežimių, labai mažai elektrinių

Lenkijos rinka išaugo maždaug 26 %, tačiau jos struktūroje dyzelinių sunkvežimių dalis gerokai didesnė nei Vokietijoje ar Nyderlanduose. ACEA suskaičiavo 18 643 dyzelinius sunkvežimius ir 105 transporto priemones, kurias galima įkrauti iš elektros tinklo. Tai sudaro apie 0,6 % rinkos.

NFOŚiGW programa, skirta N2 ir N3 kategorijų nulinės emisijos sunkvežimiams įsigyti arba lizinguoti, turi 2 mlrd. zlotų biudžetą. Sunkiosios N3 kategorijos transporto priemonei parama gali siekti iki 750 tūkst. zlotų. Dar 1 mlrd. zlotų skirta sunkiojo transporto įkrovimo infrastruktūrai. Fondas jau atrinko 170 projektų, pagal kuriuos numatyta įrengti 843 viešai prieinamas sunkiojo transporto įkrovimo stoteles.

Birželio pabaigoje Lenkijoje buvo 13 201 viešas įkrovimo taškas, tačiau bendras lengviesiems elektromobiliams skirtos infrastruktūros dydis savaime nedaug pasako apie šalies pasirengimą elektriniams vilkikams. Jiems reikia gerokai didesnės galios stotelių, privažiavimo ilgiems sąstatams ir atitinkamų elektros tinklo pajėgumų.

Lenkijos “e-TOLL” sistemoje 2026 m. kelių mokestis apskaičiuojamas pagal kelio kategoriją, transporto priemonės masę ir “Euro” taršos standartą. Atskiros tarifų sistemos pagal CO2 emisijas, panašios į Vokietijos modelį, šiuo metu nėra.

Lietuva: rinka išaugo, elektrinių registracijų beveik nėra

Lietuvoje įregistruoti 7 709 nauji sunkvežimiai, arba 15,6 % daugiau nei prieš metus. Iš jų 7 678 buvo dyzeliniai. ACEA pirmojo pusmečio lentelėje iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių registracijų Lietuvoje išvis nėra; prieš metus buvo įregistruota viena tokia transporto priemonė. Esant tokiai mažai bazei procentinis palyginimas beveik nieko nepasako apie rinką.

Lietuvos Susisiekimo ministerija birželį skelbė, kad visoje šalyje buvo įregistruota vos 17 elektrinių vilkikų. Pirmoji sunkiajam elektriniam transportui pritaikyta įkrovimo aikštelė jau veikia. Iki 2030 m. pabaigos pagrindinėje Lietuvos transeuropinio transporto tinklo dalyje turėtų atsirasti mažiausiai 18 nulinės emisijos sunkiajam transportui skirtų įkrovimo parkų. Infrastruktūros plėtrai numatyta 10 mln. eurų Modernizavimo fondo lėšų.

O kas apskritai perka naujus sunkvežimius?

ACEA neskelbia palyginamos statistikos, kuri parodytų, kaip naujų elektrinių sunkvežimių registracijos pasiskirsto tarp didžiųjų parkų, vidutinių įmonių ir mažųjų vežėjų. Todėl nėra pagrindo visą perėjimą priskirti keliems didžiausiems operatoriams.

Tačiau IRU nurodo, kad mažosios ir vidutinės įmonės sudaro daugiau kaip 80 % sektoriaus, o didelė elektrinio sunkvežimio kaina joms yra ypač rimta kliūtis. Tai paaiškina subsidijų, kelių mokesčių lengvatų ir prieinamo finansavimo svarbą.

Kas toliau

ES reikalauja, kad sunkiųjų transporto priemonių gamintojai nuo 2030 m. vidutines naujų transporto priemonių CO2 emisijas sumažintų 45 %, nuo 2035 m. – 65 %, o nuo 2040 m. – 90 %. Šių rodiklių negalima tiesiogiai lyginti su dabartine 4,8 % iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių rinkos dalimi: reglamentas nustato gamintojo parduodamų transporto priemonių vidutinio išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus, o ne privalomą elektrinių sunkvežimių dalį.

Tuo pat metu ES alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas reikalauja plėtoti sunkiojo transporto įkrovimo infrastruktūrą pagrindiniuose maršrutuose. Iki 2030 m. atstumas tarp atitinkamų įkrovimo aikštelių pagrindiniame TEN-T tinkle turėtų būti ne didesnis kaip 60 km, o visuotiniame TEN-T tinkle – 100 km.

ACEA mano, kad dabartinis iš elektros tinklo įkraunamų sunkvežimių diegimo tempas yra nepakankamas ir atsilikimą sieja su tinkamų ekonominių bei infrastruktūrinių sąlygų trūkumu, ypač sunkiojo transporto segmente. Tai yra transporto priemonių gamintojų asociacijos pozicija.