CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

Jei šios savaitės įvykius sudėtume į vieną vaizdą, jis gana tiksliai parodo Europos logistikos būklę. Briuselis vienodina duomenis, dokumentus ir taisykles, kartu mėgindamas sutvarkyti fizinę infrastruktūrą, kuria juda kroviniai. Būtent kelyje kol kas lieka daugiausia neapibrėžtumo.

Bendra muitinės sistema, bet ne rytoj

Rugsėjo 16 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2026/2108, naująjį Sąjungos muitinės kodeksą (Union Customs Code), o rugsėjo 19 d. dokumentas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Reforma steigia EU Customs Authority – naują bendrą ES muitinės instituciją, kurios būstinė bus Lilyje, ir EU Customs Data Hub – bendrą skaitmeninę muitinės informacijos aplinką.

Verslui prasmė paprastesnė už pavadinimus. Vietoj daugybės nacionalinių duomenų srautų ES nori palaipsniui pereiti prie vieno skaitmeninio taško, per kurį įmonės perduotų muitinės informaciją, o skirtingų šalių institucijos matytų bendrą prekių judėjimo vaizdą ir galėtų kartu vertinti riziką. Elektroninei prekybai Data Hub taps privalomas nuo 2028 m. liepos 1 d., kitoms importuojančioms ir eksportuojančioms įmonėms – nuo 2034 m. kovo 1 d.

Kodėl tokios reformos apskritai prireikė, gerai matyti iš internetinės prekybos. 2025 m. į ES iš trečiųjų šalių atkeliavo 5,9 mlrd. mažų e-commerce siuntų, maždaug po 16 mln. per dieną. Esant tokiam srautui fiziškai patikrinti kiekvienos siuntos neįmanoma. Europos Komisijos vertinimu, muitinė patikrina maždaug 65 prekių vienetus iš milijono importuotų. Todėl viena svarbiausių Data Hub funkcijų – iš anksto matyti daugiau duomenų apie prekę ir tiksliau atrinkti krovinius kontrolei.

Koridoriai ruošiami krizėms. Ir čia atsiranda parkavimo klausimas

Rugsėjo 28 – spalio 1 d. Briuselyje vyksta Connecting Europe Days, pagrindinis Europos Komisijos transporto forumas. Programoje netrūksta įprastų diskusijų apie finansavimą ir transporto žalinimą, tačiau greta jų nuolat minimas tiekimo grandinių atsparumas, strateginė autonomija ir military mobility, tai yra infrastruktūros gebėjimas užtikrinti karinių krovinių ir technikos judėjimą.

Lenkijai ir Baltijos šalims ypač svarbus North Sea – Baltic Corridor. Jis jungia Šiaurės jūros regiono šalis per Vokietiją ir Lenkiją su Baltijos šalimis bei Suomija, o atnaujintas TEN-T tinklas apima ir jungtis su Ukraina. Spalio 1 d. Europos Komisija pristato naują koridoriaus darbo planą. Tarp paskelbtų temų yra finansavimas, transporto žalinimas ir military mobility, todėl po forumo svarbiausia bus konkrečios detalės: kuriuos tiltus, terminalus ir mazgus ketinama stiprinti, kiek tai kainuos ir kokie numatyti terminai.

Viena opiausių Europos kelių tinklo problemų atrodo visai kasdieniškai. Vakare vairuotojui dažnai tiesiog nėra kur pastatyti sunkvežimio. Europos Komisijos pristatyto tyrimo duomenimis, Europoje šiuo metu trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų, o iki 2040 m., jei dabartinė tendencija nesikeis, deficitas gali išaugti iki 483 tūkst.

Rugsėjo 30 d. šiai problemai skirta atskira Connecting Europe Days sesija. Joje dalyvauja Europos Komisija, IRU, TAPA EMEA, vežėja Wessels Logistik, draudimo klubas TT Club ir EU Military Staff atstovas. Tokia sudėtis pokalbiui apie parkavimą atrodo neįprastai, tačiau problema jau seniai peržengė vairuotojų buities ribas: saugios stovėjimo vietos turi įtakos krovinio apsaugai, darbo ir poilsio režimo laikymuisi, maršruto planavimui ir elektrinių sunkvežimių įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Forumo programoje parkavimo aikštelės jau vertinamos kaip atsparių krovininio transporto koridorių dalis.

Nauji kroviniai keičia vežimo taisykles

Spalio 1 d. baigiasi trijų mėnesių laikotarpis, per kurį ADR šalys gali pareikšti prieštaravimus 2027 m. susitarimo redakcijos pakeitimų paketui. ADR nustato tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais taisykles: kaip kroviniai klasifikuojami, pakuojami ir ženklinami bei kokie reikalavimai taikomi transporto priemonei.

Jei nebus pateikta tiek prieštaravimų, kiek reikia pakeitimams sustabdyti, jie įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Tarp naujovių yra reikalavimai ličio jonų, natrio jonų ir hibridinėms baterijoms, krovinių transporto vienetuose įrengtoms baterijoms, vandenilio vežimui, pakuotėms iš perdirbto plastiko ir transporto priemonių saugai.

Vežėjui praktinė prasmė gana paprasta. Vilkikas gali likti tas pats dyzelinis, tačiau krovinys puspriekabėje keičiasi kartu su energetika ir technologijomis. Todėl naujos baterijos ir vandenilio sprendimai palaipsniui sukuria naujų reikalavimų net toms įmonėms, kurios pačios nepereina prie alternatyvios pavaros.

A1 ruošiamas skaitmenizavimui, bet spalį niekas nesikeičia

Rugsėjo 15 d. Europos Komisija pristatė Fair Labour Mobility Package. Jame numatytas European Social Security Pass, ESSPASS, kuris turėtų perkelti socialinio draudimo dokumentus į europinę skaitmeninę piniginę ir supaprastinti jų tikrinimą tarp valstybių.

Tarptautiniams vežimams svarbiausias A1 dokumentas, patvirtinantis, kurios šalies socialinio draudimo teisė taikoma žmogui laikinai dirbant užsienyje. Pagal Europos Komisijos planą A1 turėtų būti pirmasis dokumentas, perkeltas į ESSPASS, ir tai įvyktų tik praėjus metams nuo būsimojo reglamento įsigaliojimo. Todėl spalio 1 d. vežėjams nereikės skubiai pereiti prie naujo skaitmeninio dokumento: teisėkūros procesas dar tęsiasi.

Lenkijos patikros lieka iki kovo pabaigos

Lenkija išlaiko laikiną kontrolę sausumos sienose su Vokietija ir Lietuva. Patikros vyksta nuo 2025 m. liepos 7 d. Dabartinis laikotarpis baigiasi spalio 1 d., o kitas oficialiai paskelbtas nuo 2026 m. spalio 2 d. iki 2027 m. kovo 30 d.

Europos Komisijai pateiktame pranešime Lenkija remiasi grėsmėmis viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, susijusiomis su besitęsiančiu migracijos spaudimu maršrutuose per Lietuvą ir Vokietiją. Kontrolė lieka atrankinė, o pačios sienos išlaiko vidinių Šengeno sienų statusą. Pavasarį paskelbtais Lenkijos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo patikrų pradžios pareigūnai patikrino daugiau kaip 3 mln. žmonių ir daugiau kaip 1,5 mln. transporto priemonių.

Maršrutui Lietuva – Lenkija – Vokietija tai reiškia paprastą dalyką: tikimybė būti sustabdytam patikrai išlieka bent iki kovo pabaigos. Vienas sunkvežimis sieną pravažiuos be delsos, kitas sugaiš laiko patikrai, todėl vieno pastovaus laiko rezervo reisų planavimui čia nėra.

Visų šios savaitės reformų terminai skirtingi. Nauja muitinės duomenų aplinka bus diegiama dar ne vienus metus, A1 skaitmenizavimas priklauso nuo atskiro reglamento, ADR gali būti atnaujintas jau sausį, o Lenkijos patikros vyksta dabar. Vežėjui artimiausias išlaidas ir vėlavimus vis dar lemia konkretus maršrutas, krovinys ir infrastruktūra. ES pagrindinis šių reformų testas bus labai praktiškas: kiek jos galiausiai sumažins realius vėlavimus ir sąnaudas kelyje.