CargoWeek: kodėl dyzelinas Lietuvoje brangesnis nei Lenkijoje, naujos Klaipėdos rinkliavos ir sunkvežimių eismo ribojimai

Lapkričio pradžioje litras dyzelino Lietuvoje kainavo 41,1 euro cento daugiau nei kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau be mokesčių lietuviški degalai buvo pigesni už lenkiškus. Transporto bendrovei, perkančiai tūkstantį litrų, galutinės kainos skirtumas siekia 411 eurų. Kol vežėjai skaičiuoja degalų išlaidas, Europoje svarstomi nauji reikalavimai furgonams, Lietuva rengia kitų metų Klaipėdos uosto rinkliavų dydžius, o Lenkija paskelbė šventinio sunkvežimių eismo draudimo laiką. Šie įvykiai paliečia skirtingas vežimo sritis, tačiau kiekvienas svarbus planuojant išlaidas arba darbą.

Kiek iš tikrųjų kainuoja maršrutas

Europos Komisijos savaitiniame leidinyje "Weekly Oil Bulletin" vidutinė mažmeninė dyzelino kaina su mokesčiais Europos Sąjungoje siekė 2,154 euro už litrą. Lenkijoje ji buvo 1,812 euro, Lietuvoje – 2,223, Latvijoje – 2,099, o Vokietijoje – 2,282 euro. Per praėjusią savaitę Lenkijoje dyzelinas pabrango maždaug 3,1 euro cento už litrą, Lietuvoje – tik 0,1 cento. Tai vidutinės kainos šalyse, todėl konkretaus vežėjo mokama suma pagal degalų kortelės sutartį gali skirtis.

Įdomiausia paaiškėja palyginus kainas be mokesčių. Lietuvoje litras dyzelino vidutiniškai kainavo 1,284 euro, Lenkijoje – 1,358 euro. Vadinasi, be mokesčių lietuviški degalai buvo 7,4 cento pigesni, tačiau įskaičiavus akcizus ir PVM tapo 41,1 cento brangesni. Sprendžiant, kur piltis degalų, svarbios ir sutartinės nuolaidos, galimos mokesčių grąžinimo procedūros bei papildomi kilometrai iki pigesnės degalinės. Taigi 411 eurų už tūkstantį litrų parodo kainų skirtumo mastą, o faktinė ekonomija priklauso nuo maršruto ir konkrečios įmonės sąlygų.

Tarptautinio krovinio pristatymo kainai įtakos turi ir uostas, per kurį jis keliauja. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) lapkričio 3 d. pristatė Klaipėdos uosto infrastruktūros rinkliavų dydžių projektą 2027 metams. Šios rinkliavos laivams taikomos už naudojimąsi uosto infrastruktūra ir susijusiomis paslaugomis. Laivybos bendrovė gali jas įtraukti į vežimo kainą, o vėliau šios išlaidos atsispindi bendroje krovinio pristatymo kainoje. Todėl pokyčiai aktualūs ir įmonėms, kurios iš Klaipėdos konteinerius išveža sunkvežimiais ar traukiniais.

Nuo sausio uosto rinkliavų sudedamųjų dalių sumažės nuo šešių iki keturių: rinkliava už laivą, už krovinius ir keleivius, už atliekų tvarkymą ir už locmano paslaugas. Locmanas padeda laivui saugiai plaukti uosto akvatorijoje. LTSA vadovas Remigijus Lipkevičius pakeitimus aiškino išaugusiomis statybų, darbo užmokesčio ir paslaugų sąnaudomis: nuo 2022 metų rinkliavų dydžiai nebuvo sistemingai indeksuojami. Dabar skaičiavimuose vertinami 2022–2025 metų rodikliai, o nuo 2028-ųjų numatyta kasmetinė peržiūra.

Kol kas kalbama apie būsimus dydžius: skaičiavimo metodika jau nustatyta, tačiau konkrečios 2027 metų rinkliavos vis dar derinamos. Pastabas LTSA priima iki lapkričio 9 dienos. Krovinio savininkui svarbiausia bus visa maršruto kaina, įskaitant jūrinę atkarpą, terminalo paslaugas ir pristatymą į sandėlį. Kol kas nežinoma, kaip naujos rinkliavos paveiks laivybos bendrovių tarifus, todėl iš anksto skelbti apie brangesnį konteinerių gabenimą per Klaipėdą būtų per anksti.

Kokiais automobiliais vežėjai dirbs po kelerių metų

Pristatymo bendrovei pereiti prie elektrinių furgonų reiškia išlaidas automobiliams įsigyti, įkrovimo stotelėms įrengti ir galbūt elektros tinklo galiai padidinti. Planuojant maršrutus tenka įvertinti ir nuvažiuojamą atstumą su kroviniu. Būtent apie šias problemas transporto įmonės kalba diskutuodamos dėl ES aplinkosaugos reikalavimų. Lapkričio 4 d. Europos Parlamento Aplinkos komitetas pritarė švelnesniems naujų furgonų anglies dioksido (CO₂) išmetimo tikslams. Šiuo metu 2030 metų tikslas numato vidutinį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 50 proc., palyginti su nustatytu baziniu lygiu. Europos Komisija pasiūlė 40 proc., o komiteto nariai – 35 proc. 2035 metų galiojantis tikslas yra 100 proc., Komisijos siūlomas – 90 proc., komiteto pozicija – 80 proc.

Kalbama apie vidutinį gamintojo parduodamų naujų automobilių CO₂ rodiklį. Kuo griežtesnė norma, tuo didesnę labai mažai teršiančių arba eksploatuojant CO₂ neišmetančių automobilių dalį gamintojas turi užtikrinti pardavimuose. Jei reikalavimai būtų sušvelninti, gamintojai galėtų siūlyti daugiau furgonų su vidaus degimo varikliais, laikydamiesi bendro rodiklio ir numatytų įskaitymo taisyklių. Jau įsigytų dyzelinių automobilių savininkams pats komiteto balsavimas nieko nekeičia. O vežėjams, planuojantiems atnaujinti parką, gali atsirasti platesnis modelių pasirinkimas.

Atskirai europarlamentarai aptarė įmonių automobilių parkus – lengvuosius automobilius ir furgonus, kuriuos didelės bendrovės registruoja darbui. Du Parlamento komitetai pasiūlė privalomus nacionalinius mažiau taršių automobilių įsigijimo rodiklius 2030 ir 2035 metams pakeisti orientaciniais tikslais. Sprendimas būtų svarbus didelei rinkos daliai: Europos Parlamento tyrimų tarnybos vertinimu, apie 90 proc. naujų furgonų ES registruoja verslo klientai.

Transporto įmonės lankstesnes taisykles palaiko dėl aukštų elektrinių furgonų kainų ir nepakankamos įkrovimo infrastruktūros. Aplinkosaugos organizacija "Transport & Environment" įspėja, kad nuolaidos gamintojams, įskaitant išimtis alternatyviais degalais varomiems automobiliams, gali susilpninti paskatas investuoti į elektrifikaciją. Kol kas tai tik pasiūlymai: lapkritį balsavo Parlamento komitetai, gruodį laukiama viso Europos Parlamento pozicijos, po to prasidės derybos su ES Taryba. Įmonių lengvųjų automobilių ir furgonų taisyklės neapima tolimųjų reisų vilkikų – jiems taikomos atskiros išmetamųjų teršalų normos.

Techninė apžiūra už 300 kilometrų nuo stoties

Pagal dokumentus Lenkijoje registruotas sunkvežimis neseniai sėkmingai praėjo privalomąją techninę apžiūrą. Tačiau inspektoriams patikrinus jo judėjimo duomenis paaiškėjo, kad apžiūros įforminimo metu transporto junginys buvo maždaug už 300 kilometrų nuo diagnostikos stoties. Apie tai lapkričio 2 d. pranešė Lenkijos kelių transporto inspekcija (GITD). Įtartinas įrašas pastebėtas tikrinant sunkvežimį Dębno Polskie poilsio aikštelėje.

Inspektoriai palygino kelių mokesčių įrašus su tachografo, fiksuojančio transporto priemonės judėjimą ir vairuotojo darbo laiką, duomenimis. Paties sunkvežimio būklė sukėlė dar daugiau klausimų: vilkike ir puspriekabėje aptikta daugiau kaip dvidešimt gedimų, tarp jų stabdžių problemų, pažeistų padangų, oro nuotėkių ir ABS, stabdant neleidžiančios užsiblokuoti ratams, sutrikimų. Kitame to paties vežėjo junginyje, taip pat turėjusiame teigiamą techninės apžiūros išvadą, rasta rimtų gedimų. Abu junginiai buvo evakuoti. Policija aiškinasi, ar apžiūra nebuvo fiktyvi; diagnostikos stoties atsakomybė kol kas nenustatyta.

Kitą atvejį GITD paviešino lapkričio 4 d.: keliu S19 važiavęs furgonas gabeno židinių kurą. Pagal dokumentus leidžiamoji didžiausioji automobilio masė, t. y. didžiausias leidžiamas svoris su kroviniu, buvo 3,5 tonos. Svarstyklės parodė 8,95 tonos – 5,45 tonos daugiau už leistiną ribą. Tuo tarpu leidžiamoji krovinio masė siekė vos 470 kilogramų. Vairuotojui skirta 3 000 zlotų bauda, o toliau važiuoti uždrausta, kol perkrova bus pašalinta.

Pirmuoju atveju sugedusius junginius teko evakuoti, antruoju vežimas sustabdytas iki perkrovos pašalinimo. Tokios patikros įmonėms gali kainuoti remontą, krovinio perkrovimą, vėluojantį pristatymą ir užsakovo pretenzijas. Techninės apžiūros istorija taip pat parodė, kad inspektoriai dokumentuose esančius įrašus gali patikrinti pagal skaitmeninę automobilio judėjimo istoriją.

Pavojingieji kroviniai: nauji akumuliatorių kodai

Nuo 2027 metų sausio pasikeis dalies pavojingųjų krovinių vežimo taisyklės. Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU lapkričio 5 d. pristatė naujos ADR, Europos sutarties dėl pavojingųjų krovinių tarptautinio vežimo keliais, redakcijos apžvalgą. ADR nustato, kaip turi būti įforminti dokumentai ir ženklinamos pavojų keliančios medžiagos bei įranga. Pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d., o juos jau paskelbė Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (UNECE). Vienas pakeitimas susijęs su akumuliatorių sistemomis.

Pavyzdžiui, konteineryje gali būti akumuliatorių sistema, skirta elektros energijai tiekti už jo ribų esančiai įrangai. Vežant tokią sistemą svarbu, kokios rūšies akumuliatoriai joje įrengti: pagal ADR 2027 JT numeris UN 3536 bus taikomas ličio jonų akumuliatoriams, UN 3563 – ličio metalo, o UN 3564 – natrio jonų akumuliatoriams. JT, arba UN, numeris leidžia vežimo dalyviams nustatyti pavojingąjį krovinį ir jam taikomus dokumentų bei ženklinimo reikalavimus. Pakeitimai susiję su šiomis konkrečiomis sistemomis, todėl automatiškai jų taikyti bet kokioms konteineryje gabenamoms baterijoms negalima.

Tokių įrenginių siuntėjams ir vežėjams reikės patikrinti akumuliatorių tipą, atitinkamą kodą ir dokumentų, pakuotės bei ženklinimo reikalavimus. ADR 2027 taip pat numato pakeitimų dėl restauruotų akumuliatorių, tam tikrų elektrinių ir vandeniliu varomų transporto priemonių, saugos reikalavimų bei vairuotojų mokymo. Skirtingiems kroviniams taikomos išimtys ir pereinamieji laikotarpiai. Todėl konkrečios sąlygos priklausys nuo gabenamos įrangos ir atitinkamo taisyklių skyriaus.

Kodėl lapkričio 11-ąją Lenkijoje gali vėluoti kroviniai

Artimiausių reisų grafikas jau aiškesnis. Antradienį, lapkričio 10 d., nuo 18.00 iki 22.00 val. ir trečiadienį, lapkričio 11 d., nuo 8.00 iki 22.00 val. Lenkijos laiku viešuosiuose keliuose galios šventinis draudimas važiuoti sunkvežimiams ir transporto junginiams, kurių leidžiamoji didžiausioji masė viršija 12 tonų. Lenkija mini Nepriklausomybės dieną. Apribojimai taikomi ir užsienio vežėjams, jeigu konkrečiam reisui nėra numatytos įstatyminės išimties.

Išimtys taikomos vežant gyvus gyvūnus, vaistus, tam tikrus greitai gendančius maisto produktus, kai kuriuos pavojinguosius krovinius ir vykdant kombinuotąjį vežimą. Tačiau svarbios konkrečios sąlygos: maisto produktai turi patekti į nustatytą sąrašą ir sudaryti reikšmingą krovinio arba turimos vietos dalį, o pavojingųjų krovinių atveju svarbus kiekis, dėl kurio reikalaujama oranžinių įspėjamųjų lentelių. Vien prekės pavadinimo važtaraštyje nepakanka, kad draudimas nebūtų taikomas.

Atskiros sąlygos galioja transporto priemonėms, grįžtančioms iš užsienio užbaigti vežimo arba pas gavėją, jeigu atitinkama įmonė ar krovinio gavėjas yra Lenkijoje. Išimtys taip pat numatytos automobiliams, kurie įvažiavo iki draudimo pradžios ir yra ne toliau kaip 50 kilometrų nuo sienos, bei laukiantiems išvykimo iš šalies. Užsienio registracijos numeriai ar vien tarptautinis maršrutas teisės laisvai važiuoti tranzitu nesuteikia. Už pažeidimą vairuotojui gresia 200–500 zlotų bauda, vežėjui – 2 000 zlotų, o transporto vadybininkui gali būti skirta dar 1 000 zlotų.

Varšuvoje lapkričio 11-ąją eismą papildomai apsunkins Nepriklausomybės bėgimas. Al. Jana Pawła II atkarpą nuo rondo Zgrupowania AK "Radosław" iki ul. Nowolipki planuojama uždaryti nuo 3.00 iki 20.00 val., o kitose gatvėse ribojimų laikas skirsis. Vietiniai draudimai gali paliesti ir lengvesnes transporto priemones, kurioms visos šalies daugiau kaip 12 tonų sunkvežimių draudimas netaikomas.

Sunkvežimis, kuris lapkričio 11-osios rytą turėtų išsikrauti Lenkijos sandėlyje, dėl šventinio draudimo gali nespėti pas gavėją. Jei reisui netaikoma išimtis, vežėjui teks derinti leistiną važiavimo laiką su sandėlio darbo grafiku ir privalomu vairuotojo poilsiu. Net kelių valandų laukimas gali atidėti iškrovimą iki kitos dienos ir sutrikdyti tolesnį pristatymą.

Lapkričio 10–11 dienomis Lenkijos ir tarptautiniai vežėjai jau turi tikslų eismo ribojimų grafiką, kuris gali pakeisti atvykimo į sandėlį laiką. Kitų sprendimų terminai mažiau apibrėžti. Lapkričio 9 dieną Lietuvoje baigiasi pastabų dėl Klaipėdos uosto rinkliavų projekto priėmimas, o lapkričio 10 dieną IRU, "Transport Intelligence" ir "Upply" ketina pristatyti 2026 metų trečiojo ketvirčio Europos kelių transporto tarifų tyrimą. Jo rezultatų kol kas nėra. Gruodį Europos Parlamentas turėtų suformuoti poziciją dėl naujų aplinkosaugos reikalavimų. Todėl artimiausius reisus jau galima planuoti pagal žinomas degalų kainas ir draudimų grafiką, o būsimus uosto paslaugų ir transporto parkų atnaujinimo kaštus bus galima tiksliau įvertinti pasibaigus teisėkūros ir tarifų derinimo procedūroms.