Belgiškas „geležinkelių nokautas“: kaip 72 valandų streikas smogs ES logistikai lapkričio pabaigoj

Lapkričio pabaigoje Europos transporto sektoriaus laukia rimtas išbandymas. Belgija, kertinis logistikos mazgas, ruošiasi 72 valandų geležinkelių transporto sustabdymui. Tai ne šiaip vietinis sutrikimas – ši akcija paleidžia grandininę reakciją, kuri palies uostus, tarptautinius krovinių koridorius ir, kartu su planiniais remonto darbais kaimyninėse šalyse, sukels „idealios audros“ efektą.

„CargoNews“ išanalizavo situaciją, kad įvertintų riziką krovinių srautams, ypač tiems, kurie jungia Beniliukso uostus su likusia Europa, įskaitant koridorius į Vokietiją ir toliau į rytus.

Epicentras: 72 valandos tylos ant bėgių

Įvykių epicentre atsidurs Belgija. Remiantis oficialiais SNCB (Belgijos nacionalinės geležinkelių bendrovės) pranešimais, streikas prasidės sekmadienį, lapkričio 23 d., 22:00 val. ir truks lygiai tris paras – iki trečiadienio, lapkričio 26 d., 22:00 val. (2025 m.).

• Kas dalyvauja: Precedento neturintis vieningas frontas. Prie akcijos prisijungė visos pagrindinės šakos profesinės sąjungos: socialistų ACOD/CGSP, krikščionių ACV/CSC Transcom, liberalų VSOA/SLFP ir autonominė mašinistų profsąjunga SACT.
• Priežastis: Tai ne tik ginčas dėl atlyginimų. Tai politinis protestas prieš naujosios Belgijos federalinės vyriausybės pasiūlytą „griežto taupymo“ priemonių paketą, kuris apima viešųjų išlaidų mažinimą, pensijų reformą ir darbo rinkos reguliavimo pokyčius.
• Mastelis: Streikas geležinkelyje – tai tik pirmasis trijų dienų nacionalinės protesto kampanijos veiksmas. Lapkričio 25 d. prie akcijų prisijungs visas viešasis sektorius, o lapkričio 26 d. laukiamas nacionalinis „tarpšakinis“ streikas.

Regiono ekonomikai nuostoliai gali būti milžiniški. Kaip praneša „The Brussels Times“, Valonijos (prancūzakalbio Belgijos regiono) verslo asociacijos skaičiuoja, kad potenciali trijų dienų akcijos žala gali siekti iki 100 milijonų eurų per parą (skaičiuojant visus ekonomikos sektorius kartu).

Pasekmių analizė: domino efektas kroviniams

Logistikos pramonei 72 valandų Belgijos geležinkelių paralyžius reiškia daug daugiau nei tik tris prastovos dienas.

1. Antverpeno-Briugės uostų blokada

Belgijos streikas faktiškai užkerta geležinkelio prieigas prie vieno didžiausių Europos uostų kompleksų – Antverpeno-Briugės. Tai neišvengiamai lems pakrovimo/iškrovimo laiko tarpsnių (slotų) sutrikimus, manevravimo operacijų atšaukimus ir spūstis vidiniuose terminaluose bei „sausuosiuose uostuose“.

Atsižvelgiant į tai, kad uostas jau susidūrė su trikdžiais (pavyzdžiui, locmanų tarnybų akcijomis šį rudenį), naujas sustojimas gali greitai lemti kritinės krovinių masės susikaupimą. Logistikos paslaugų teikėjai, įskaitant „Maersk“, jau pradėjo siųsti pranešimus, kuriuose rekomenduojama „atlikti ETA rebeizingą“ (peržiūrėti numatomą atvykimo laiką) ir numatyti 24–48 valandų buferinius langus po streiko pabaigos vien tik operacinei veiklai atkurti.

2. „Ideali audra“ su planiniais darbais

Didžiausią riziką kelia ne pats streikas, o jo derinys su kitais įvykiais tinkle. Tuo metu, kai Belgija streikuos, „Eurostar“/„Thalys“ tinkluose ir Nyderlandų bei Vokietijos infrastruktūroje vyks seniai suplanuoti inžineriniai darbai.

Tai reiškia, kad „rezerviniai“ aplinkkelio maršrutai, kuriais paprastai nukreipiamas srautas, bus arba neprieinami, arba jų pralaidumas bus smarkiai sumažintas. Krovinių operatoriams tai reiškia alternatyvių tvarkaraščio „nišų“ (gijų) trūkumą.

3. Autotransporto paklausos augimas

Vienintele veikiančia alternatyva taps automobilių transportas. Tikimasi staigaus paklausos (ir atitinkamai – neatidėliotinų (spot) sandorių kainų) augimo krovinių pervežimams automobiliais trumpais atstumais iš Beniliukso uostų Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų kryptimis. Kroviniai, kurie turėjo išvykti geležinkeliu, bus skubiai perkraunami į vilkikus, taip sukuriant papildomą apkrovą prie uostų esančiai kelių infrastruktūrai.

Kaimynai nestreikuoja, bet tai mažai padės

Svarbu pažymėti, kad kaimyninėse šalyse eskalacijos nesitikima, tačiau jų infrastruktūra nesugebės kompensuoti Belgijos kolapso.

• Nyderlandai: Situacija stabili. Kaip pažymi „RailTech.com“, vasaros ginčai tarp NS (Nyderlandų geležinkelių) ir profesinių sąjungų baigėsi nauju „darbo užmokesčio ir personalo“ susitarimu (+7,5%), kuris pašalino rudeninių streikų grėsmę. Tačiau planiniai infrastruktūros darbai lapkritį vis tiek bus vykdomi.
• Vokietija: Taip pat stabilu. Po sunkios GDL (mašinistų profsąjungos) streikų kampanijos 2023–2024 m., buvo pasiekti ilgalaikiai susitarimai su „Deutsche Bahn“. „Reuters“ duomenimis, naujų didelių streikų bangų Vokietijoje tikėtis neverta iki 2026 metų.

Ką reikėtų stebėti

Situacija išlieka itin įtempta. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos rinka stebės lapkričio 18–22 d. savaitę:

1. „Alternatyvus“ SNCB tvarkaraštis: Belgijos geležinkeliai žada paskelbti sutrumpintą eismo tvarkaraštį. Jo apimtis (arba nebuvimas) parodys tikrąjį sustojimo mastą.
2. Taikinamieji susitikimai: Jei SNCB vadovybės ir profsąjungų susitikimas paskutinę minutę vis dėlto įvyks, yra šansas, kad įtampa bent iš dalies atslūgs.
3. Uosto tarnybų statusas: Kritiškai svarbu, kad prie geležinkelininkų neprisijungtų gretutinės tarnybos Antverpene (locmanai, dokininkai, šliuzų darbuotojai). Tai būtų multiplikacinis smūgis logistikai.

Operatoriams, kurių maršrutai driekiasi per Beniliuksą, savaitė nuo lapkričio 23 d. iki 29 d. pareikalaus maksimalaus planavimo lankstumo ir aktyvios komunikacijos su klientais dėl kintančių laiko tarpsnių ir galimų vėlavimų.