Europa ant ateities bėgių: planas iki 2030 m. padvigubinti greitųjų traukinių skaičių

Europos Komisija paskelbė apie didelio masto transporto reformą, kuri gali visam laikui pakeisti keleivių vežimo žemėlapį. Jau šį rudenį bus pristatyta strategija, numatanti iki 2030 metų padvigubinti greitųjų traukinių eismą ir iki 2050 metų jį patrigubinti. Tai ne tik infrastruktūros projektas, o bandymas iš esmės atnaujinti Europos mobilumą.

Kas žinoma apie projektą

Pasak Europos Komisijos, kalbama apie 49 400 km greitųjų geležinkelių linijų statybą ir modernizavimą, kurių bendra vertė apie 546 mlrd. eurų. Pagrindinis tikslas – sujungti sostines ir didžiausius Europos miestus, užtikrinant 2–4 valandų kelionės laiką pagrindiniais maršrutais.

Pagrindiniai rodikliai:

• Dvigubas eismo padidėjimas iki 2030 metų ir trigubas iki 2050 metų.

• Ekologinis poveikis: CO₂ emisijų sumažinimas transporto sektoriuje perkeliant keleivių srautus iš oro ir kelių transporto į geležinkelius.

• Vieningas standartas: tinklų integracija visoje Europoje, įskaitant signalizacijos (ETCS) ir tarifų unifikaciją.

Kodėl tai svarbu dabar

Europoje jau yra sėkmingų greitųjų projektų – prancūzų TGV, ispanų AVE, vokiečių ICE. Tačiau Europos mastu tinklas yra suskaidytas: greičiai ir standartai skiriasi, o maršrutų jungtys tarp šalių dažnai yra nepatogios.

Esamos sistemos problemos:

• Nacionalinių tinklų atotrūkis.

• Priklausomybė nuo vidaus skrydžių.

• Naktinių maršrutų trūkumas, kurie galėtų konkuruoti su aviakompanijomis iki 1000 km atstumais.

Projekto ekonomika

546 mlrd. eurų – įspūdinga suma, tačiau padalinta į 25 metus ji atrodo mažiau bauginanti: apie 22 mlrd. eurų per metus. Palyginimui, tai dvigubai mažiau nei metinės ES žemės ūkio išlaidos, tačiau investicijų grąžos potencialas yra didesnis dėl:

• turizmo plėtros,

• darbo jėgos mobilumo augimo,

• transporto išlaidų mažėjimo.

Transporto analitikų vertinimu, kiekvienas investuotas euras grįš ekonomikai 1,8–2,2 euro dėl multiplikacinio efekto.

Kas laimės, o kas pralaimės

Laimės:

• Keleiviai: daugiau krypčių, trumpesnis kelionės laikas, didesnis komfortas.

• Miestai, esantys už aviacijos centrų ribų: jie gaus tiesioginius greitojo susisiekimo maršrutus.

• Aplinkosauga: mažiau emisijų ir triukšmo taršos.

Pralaimės:

• Aviakompanijos trumpuose maršrutuose – pigių skrydžių bendrovės jau susiduria su naktinių traukinių konkurencija.

• Tarptautiniai autobusų vežėjai.

Įgyvendinimo iššūkiai

1. Finansavimas – reikės tiek valstybinių, tiek privačių investicijų.

2. Politinė valia – vieningo geležinkelio standarto derinimas tarp daugelio šalių.

3. Statybos rizika – sudėtingi ruožai, kalnuotos vietovės, tankiai apgyvendintos teritorijos.

Kas toliau

2025 metų rudenį Europos Komisija pristatys detalią tinklo plėtros schemą ir įgyvendinimo planą. Tikimasi, kad prioritetą gaus maršrutai:

• Paryžius – Berlynas,

• Madridas – Barselona – Marselis – Milanas,

• Viena – Budapeštas – Bukareštas,

• Varšuva – Berlynas – Briuselis.

Europa ruošiasi didžiausiam geležinkelių šuoliui per pastaruosius dešimtmečius. Jei projektas bus įgyvendintas bent 80 %, iki amžiaus vidurio žemyno žemėlapis pasikeis taip pat radikaliai, kaip kadaise atsiradus aviacijai. Tačiau tam reikės įveikti politinius, finansinius ir inžinerinius barjerus – ir padaryti geležinkelį ne tik greitu, bet ir pagrindiniu susisiekimo būdu tarp miestų.